Life is dead?

Vaikystė prieš mokyklą

Tikriausiai tada Gyvenimas mūm duoda pirmuosius išbandymus. Ne kokius Tėvus? Ar brolius, seses, kurie tavęs nemėgsta?

O gal atsirandi vaikų namuose?

Tokie mažiukai būnam. Dar nesuprantam, kas dedasi aplink mus. Bandom visur įžiūrėti gėrį. Juk mes dar tik vaikai. Mes dar net neiname į mokyklą. O mūsų tėvai alkocholikai?
Mušeikos? Rėksniai? Sesės ar broliai visada pikti?

Ar mes ką nors padarėm gimdami? Ar mes pasirinkome gimti ten kur esame?

Bet mes dar nesuprantame, jog čia kažkas blogai, nes nematėm kaip kiti elgiasi, matėme tik savo šeima.

Ir iš jos mokinamės. Tuo metu galvojame, jog tai normalu, ir žaidžiame toliau su savo žaislais, su išgalvotais draugais.

Bet juk būna vaikų, kurie mažiukai jau turi būti atsakingi už save.

Jie per greitai suauga. Nes privalo. Privalo sugalvoti, ką pavalgyti. Ar patys turi suvokti, kada ir kur jiem miegoti.

Ir jie supranta, kad čia nėra gerai. Nors jie mažiukai, bet žino.

Ir kas užaugina mus nepasitikinčiais, išleidžia į mokyklą silpnus?
Norinčius bėgti į savo kambarį ir neišlysti?
Tai žmonės aplink mus. Tėvai, seses, broliai.

Bet nepamirškime, jog būna vaikų, kurie nuo gimimo gyvena vaikų namuose. Nuo gimimo nematė savo tėvų. Savo giminės. Gyvena su daug vaikų aplink su auklėtojais. Kartais jie į mokyklą išeina pasitikintys savimi, žinantys, jog ne jie kalti, kad yra kur yra. Ir bando užkariauti gyvenimą. O kai kurie vaikai, nuo kudikystės atsiriboja. Būna vieni. Ir aš kartais nesuprantu, kaip taip įvyksta? Juk jie gyvena su tais pačiais žmonėmis ? Tai kodėl būna tokie skirtingi? Tikriausiai reiktu pabendrauti su abejom pusėm. Jog suprastum. Kuo skiriasi jų mastymas.

Aš buvau vaikas, kuri augo su geriančiais tėvais. Ir bandydavau su tuo susigyventi. Nes aplink giminės tai pat vartojo alkocholį. Geriausias dalykas mano vaikystėje, vaikai buvo maži, tada jie nebuvo tokie šūdžiai ir nebuvo skirstymo, ar tu turtingas ar vargšas. Jie vis tiek bendravo. Turėjau draugų. Jie man padėdavo diena nebūti su girtais tėvais. Leisdavau laiką su jais. Turėjau brolį, kuris buvo žymiai viresnis ir jis tai pat vartojo alkocholį. Turėjau sese, kuri gyveno užsienyje. Aš vis tiek savo tėvus mylėjau, ir tebemyliu. Ir man neatrodė tada blogas mano gyvenimas. Nes aš augau laimingas vaikas. Nes niekas iš mano šeimos nesijuokė. Niekas iš manęs nesijuokė. Ir man buvo gerai. Bent tada.