Kita istorija

2 dalis

Priėjau arčiau ir pasistiebusi bandžiau pažiūrėti į sumuštą vaikiną pro kažkokio vyruko petį. Jis buvo smarkiai sumuštas.

-         Atsiprašau, kas čia vyksta? – paklausiau aš. Visi sužiuro į mane. Vyrukas, pro kurio petį žiūrėjau, atsisuko į mane ir labai nustebo.

-         Bėk iš čia ,mergaite, arba sumušim ir tave, - pasakė vienas iš gaujos.

-         Negaliu, man reikia praeiti šiuo skersgatviu, o jūs visi užstojat kelią, - pasakiau aš, nors mano namai visai kitoje pusėje.

-         Kale, bėk iš čia, nes tai jau tikrai nepasigailėsiu, kad esi mergaitė, - atsisukęs pasakė pats didžiausias, spėju jų vadas.

-         Kaip tu mane pavadinai?! – įniršusi tariau aš ir nusiėmiau kuprinę nuo pečių.

-         Griebkit tą šliundrą, - pasakė bosas.

-         Na jau taip tai tikrai manęs nevadinsit! – užrėkiau aš ir spyriau į veidą plonam vaikinui, kuris artinosi prie manęs . Jis nugriuvo ir susiėmė už kraujuojančios nosies, visi nustebo ir spoksojo  į mane.

-         Kuo manaisi esanti, kale! – sušuko auskaruotas vaikinas ir lėkė link manęs. Aš išvengiau jo smūgio ir spyriau jam į pilvą, jis taip pat pargriuvo.

-         Tai vaidini didvyrę? Mergaite, tu jau mirus, - pasakė bosas ir patraškino krumplius, - atsisveikink su savo gražiu veideliu, - aš mintyse nusišypsojau, dėl to kad jis pavadino mano veidelį gražiu. Jis ruošėsi vožti man į veidą, bet aš pagavau jo smūgį ir nieko nelaukus trenkiau jam į pilvą su kita ranka. Jis suaimanavo ir atsitraukė. Jo pakalikai lėkė link manęs su lazdomis. Spyriau vienam į smakrą, o kitam išmušiau lazdą iš rankų, bet nepastebėjau vieno iš nugaros ir jis trenkė man per nugarą su lazda. Aš suklupau, bet greitai atsistojau ir trenkiau tam pačiam vaikinui į skruostą. Tuo metu kitas vyras mane sučiupo ir laikė mano rankas už nugaros. Aš negalėjau išsilaisvinti, nes jis labai tvirtai sugriebė. Prie manęs priėjo bosas, nusijuokė ir trenkė kumščiu į pilvą. Aš suaimanavau ir iš visų jėgų trenkiau galva atgal vyrui, kuris laikė mane už nugaros. Jis parkrito, o aš nieko nelaukus pradėjau smūgiuoti bosą. Iš kairės ir dešinės į veidą ir spyriau į šoną. Jis parkrito, bet kitas vaikinas man trenkė į veidą, o aš jam spyriau per kojas. Kiti du lėkė į mane, aš staigiai atsitūpiau ir tada stipriai trenkiau jiems kumščiais iš apačios į smakrus. Bosas atsistojo ir nusijuokė.

-         Dar negana? – paklausiau aš, o jis lėkė į mane. Aš jam spyriau į klyną ir jis nebeatsistojo. Nelaukiau kol ir kiti atsistos, greitai griebiau kuprinę, sumuštą vaikinuką ir pasileidau bėgti. Kai jau nebegalėjau bėgti, sustojau, - tai kur jau įsivėlei? – paklausiau gaudydama kvapą.

-         Kas tu? Kodėl tu man padėjai? Iš kur tu tiek jėgos turi? – užpylė jis mane klausimais žiūrėdamas į mane išpūstomis akimis ir taip pat gaudydamas kvapą.

-         Aš? Na... tiesiog galvok apie mane kaip apie paprastą praeivę, - tariau aš ir nusišypsojau.

Grįžus namo mane pamatė mama:

-         O Dieve, kas tau nutiko?!

-         Nepasisekė treniruotėj, - atsakiau aš, - labai pavargau, einu pagulėsiu savo kambary.

Man šios žaizdos tai niekis palyginus su tomis, kurias gaunu kikbokso turnyruose.