Kita istorija

4 dalis

 Sekančią dieną atėjus į mokyklą ir atsisėdus į savo vietą prie manęs pristojo Lukas.

-         Kaip gyveni? – paklausė jis. Aš pažiūrėjau į jį labai nustębus.

-         ...Gerai... – atsakiau nesuprantanti kas vyksta.

-         Gražiai atrodai, – tarė jis ir mirktelėjo. Aš visai pasimečiau.

-         Kas čia vyksta? – jau norėdama viską išsiaiškinti paklausiau aš.

-         Ką turi galvoje? – lyg nieko nesuprasdamas paklausė Lukas.

-         Kodėl tu su manimi kalbi?

-         O ką? Negaliu?

-         Prieš dvi dienas tu mane ignoravai ir traukeisi nuo manęs, o dabar man komplimentus sakai?

-         Manau, kad mes turėtume būti pora, - nusišypsojęs tarė jis.

-         ... Ką? – visiškai pasimętusi paklausiau aš.

-         Na taip, tu neatitinki mano standartų: neturi didelės krūtinės ar kažkuo išsiskiriančio veido, bet...

-         Pala pala... – pertraukiau aš jį. – Visų pirma, aš maniau, kad tu jau turi merginą. Pameni, tu man minėjai „Ėjau užvakar pro skergatvį su savo pana...“

-         Ai, ji buvo tik tos dienos mergina, o tu galėtum...

-         Ne, ačiū, - pertraukiau jį, įsikišau ausinukus į ausis ir įsijungiau muziką. Niekada nemačiau žmogaus labiau sumišusio nei jis. Jis sėdėjo ir atrodė, lyg visas jo pasaulis būtų apsivertęs. Matosi, jog yra įpratęs gauti tai, ko nori.

Prasidėjo matematikos pamoka. Aš visdar klausiausi muzikos ir žiūrėjau pro langą. Mūsų matematikos mokytojui labai nepatikdavo, kai kas nors nesiklausydavo per jo pamokas. Pamatęs, kad aš nesiklausau, jis priėjo ir švelniai trinktelėjo man per galvą su savo dienynu. Aš atsisukau ir išsiėmiau ausinukus.

-         Gal galėtum išspręst, tai kas užrašyta ant lentos? – tarė jis ir griežtai pasižiūrėjo į mane. Aš pažvelgiau į lentą ir pasakiau:

-         Atsakymas yra 24,825. Mes šitai jau mokėmės praeitą savaitę.

-         ...Na taip, tu matematiką gerai supranti, bet per mano pamokas vis tiek turi klausytis manęs, o ne muzikos, - šiek tiek nusiminęs, kad nepavyko manęs prigauti, tarė mokytojas ir nuėjo atgal prie lentos.

Per treniruotę prisiminusi Luko žodžius taip išsiblaškiau, kad net neatkreipiau dėmesio į smūgį, kuris lėkė man į veidą. Gavau tiesiai į kairę akį. Mano boksavimosi partneris Džonas labai nustebo, kad aš neišvengiau jo smūgio:

-         Kas atsitiko? – su nuostaba paklausė jis.

-         Išsiblaškiau... – tariau aš, suirzusi pati ant savęs, susiėmusi už kairios akies, - šūdas... liks mėlynė.

-         Atleisk, aš tikrai nesitikėjau, kad tu neišvengsi, - atsiprašė Džonas.

-         Neatsiprašinėk, ne tavo kaltė. Tu ką, nepameni kiek kartų aš tau esu trenkusi? Mano klaida, kad išsiblaškiau. Einu pridėsiu ledo, - tariau aš ir nuėjau prie šaldiklio. Pasiėmiau kelis ledukus, susukau į rankšluostį ir prisidėjau prie akies. Ant manęs užkrito šešėlis.

-         Kaip tu gali būti išsiblaškiusi tokiu metu? Juk turnyras visi už kampo! – priėjęs užrėkė ant manęs treneris, - Tu juk žinai, kad aš dedu didžiausias savo viltis į tave. Nenuvilk manęs!

-         Atsiprašau, daugiau tai nepasikartos, - gailestaujamai pasakiau aš ir nuėmiau ledą nuo akies.

-         Marš daryt 30-15-30!

-         Supratau, - tariau aš ir nusliūkinau į salę. 30 pritūpimų, 15 atsispaudimų, 30 atsilenkimų ir tokį ratą kartoti 10 kartų. Mūsų treneris yra labai griežtas, jis baudžia už mažiausias klaidas, bet dėl to aš jį ir gerbiu.

Beeidama namo tame pačiame skersgatvyje pamačiau vaikiną iš tos gaujos, kuri kvietė mane prisijungti.

-         O! Ar tu ne iš gaujos, prie kurios aš galbūt prisijungsiu? – paklausiau aš. Jis atsisuko į mane ir pažiūrėjo į mano veidą.

-         Kas akiai nutiko? Vėl susimušei? – priminė man jis mano patinusią akį.

-         Gavau į veidą iš kumščio, - truktelėjau pečiais.

-         Gal ta gauja jau spėjo tave pasigauti?

-         Ne, tiesiog per treniruotę išsiblaškiau, - tariau aš ir nužvelgiau jį. Jis atrodė mano amžiaus, - Kuo tu vardu?

-         Timas, - prisistatė jis, - o tu?

-         Aš Steisė, - atsakiau aš ir šiek tiek padvejojusi paklausiau, - Kiek tau metų?

-         18, - atsakė jis ir susikišo rankas į džinsų kišenes.

-         Kiek jau laiko tu esi toj gaujoj? – paklausiau ir priėjau šeik tiek arčiau jo.

-         Jau gal 5 metus, - atsakė jis ir pažvelgė man į akis, - O tu tikrai svarstai prisijungti?

-         Galvoju, kad būtų smagu, - tariau aš ir nusišypsojau.

-         Tau patinka muštis? – paklausė jis šiek tiek nustebęs.

-         Aha, man visąlaik patikdavo muštis, tai kai galiausiai tėvai leido lankyti kikboksą aš buvau labai laiminga. Dabar iš esmės kikboksas yra mano gyvenimas, nežinau ką dar galėčiau veikti be kikbokso, - atsakiau su maža šypsena ant mano lūpų, galvodama kokią didelę dalį užima kikboksas mano gyvenime.

-         Huh, įdomi tu. Pirmą kartą matau tokią jauną merginą, kuriai taip patinka muštis, - tarė Timas ir nusijuokė. Mes dar šiek tiek pasikalbėjom apie gaujas ir muštynes ir aš galiausiai patraukiau namo.