Kai tave palikau

11 skyrius

- Mole, - Arabelė priėjo prie gražia, trumpa, gelsva suknele vilkėjusios merginos auksiniais plaukais. Ji stovėjo kartu su Adu prie vieno staliuko. Jie tikrai vienas kitam tiko. - Arai, sveiki atvykę. - nusišypsojusi tarė Arabelė.

Molės akyse ji matė aiškų pyktį, mergina neslėpė to. Ji pyko, kad ši visą laiką jas ignoravo. Molė buvo įsižeidusi. Ir ji buvo teisi. Iš dalies.

- Labas Arabele. - pasisveikino Aras.

Vyras vilkejes juodą smokingą su geltona servetėle kišenėje, buvo daug geriau nusiteikęs nei jo mergina. Jis nebuvo tas vyras kurį ji pažinojo ankščiau, buvo kitoks. Rimtesnis, iškalbingesnis, taktiškesnis. Arabelė manė, kad ir Aras nejaučia jai šiltų jausmų, lygiai taip kaip Molė, tačiau jis to neparodė, galbūt neleido sau to parodyti. Nes ir jis turėjo pagrindų pikti, Adas turėjo guosti savo geriausią draugą, mylimą merginą.

- Kaip leidžiant laiką?

- Viskas gerai. Labai gražus pastatas.

- Ačiū. - Arabelė paėmė draugę už rankos, tuo metu prie staliuko priėjo ir jai prie šono atsistojo Taileris, ir tarė, - Kaip tau sekasi?

Akyse pasimatė blyksnis tos šilumos, kuri buvo kadaise, to draugiškumo, meilės. Tačiau jis užgeso, Molė apsisuko ir ištarukusi ranką nuėjo.

Trumpą tylą, kuri stojo, kai nuo stalo nuėjo Molė nutraukė Aras:

- Ji ant tavęs pyksta, kad išėjai.

- Ji turi tam teisę. - tyliai atsakė mergina.

Ji jautė, kad Taileris su Aru susižvalgė, buvo pasiruošę abu pulti beginkle moterį.

- Tik ji turi teisę pykti? - paklausė Taileris.

Aras į jį sužvairavo, nes šio tonas buvo griežtas ir negailestingas.

- Ne vien tik ji, - ramiai atsakė mergina, - Nike, mama irgi turi teisę.

- O aš? - pasipiktino Taileris.

- Taileri, čia tam ne vieta. - sudrausmino jį Aras.

- Šiam pokalbiui niekada nebus vietos ir laiko.- be emocjų ištarė Arebelė.

- Kodėl? - paklausė vyras į Arabelės pasakytus žodžius.

- Brangioji, visur tavęs ieškojau. - iš už nugaros apkabino Erikas ir pabučiavo į skruostą.

- Dabar radai, - per prievartą nusišypsojo ji. - noriu tave supažindinti su šio miesto mero sūnumi, bent jau anksčiau jis buvo mero, sūnus. Tavo tėvas vis dar meras?

- Taip. - nusišypsojo vyras.

- Tai va, jis mero sūnus.- nusijuokė mergina.

- Labai malonu, aš Erikas, būsimas Arabelės vyras.

Abu vyrai paspaudę vienas kitam rankas.

- Būsimas?- paklausė Taileris. - Žiūrėk, kad ir tavęs nepaliktų prie altoriaus.

- Aš tikiu, kad ji pasirinkti moka. - gražiai tarė Erikas, šie žodžiai labai supykdė Tailerį, jis iš pykčio vos nepamėlynavo.

- Aš netinkamas? - karščiavosi jis.

- Juk tave metė. - nusišypsojo Erikas, jam patiko šis ginčas. Erikas mėgavosi.

- Nekelkit scenų.