Kai tave palikau

13 skyrius

Arabelė sustabdė savo automobilį prie Džo darbo. Ji atvežė merginas ten, iš kur jas paėmė. Jau temo, kartu su Džeku ir Lina jie visi pavakarienevo, tada jos tylėdamas grįžo atgal.

- Nesitikiu, kad mane suprasite. - nežiūrėjo į merginas Arabelė. - Norėjau parodyti kodėl jus ignoravau, nes jūs dėl to nekaltos. Jūs vienintelės, kurios nenusipelnė būti atstumtos. - Arabelė išlipo iš automobilio, jautėsi kaip nesava, parodyti buvo daug sunkiau nei papasakoti.

- Arabele...- pradėjo sakyti Molė, bet ši ją nutraukė.

- Nesakyk nieko. Nenoriu gailesčio ar užuojautos.- Ryžtingai kalbėjo Arabelė.-Nenoriu, kad jaustumėtės priverstos mane matyti ar kalbėti, todėl svarstau galimybę išvykti. Po vestuvių su Eriku turėtume susikurti namus kitur, negaliu griuvesiuose statyti kitų svajonių ar vilčių. Buvo bloga mintis grįžti čia. Nereikėjo. - garsiai mąstė ji.

- O kaip mokykla?- lyg ieškodama priežasčių, kodėl turėtų pasilikti čia Arabelė, paklausė Molė.

- Jai ir toliau vadovausiu, noriu tiems vaikams duoti tai ko jie nusipelnė, bet neprivalau būti čia.

- Tikrai išvyksi?- lyg nusiminusi pasiteiravo Nikė.

- Linkiu, kad būtumėt tikrai laimingos. - nusišypsojo Arabelė. - Molė tu su Aru nuostabi pora. Mačiau kaip jis į tave žiūri. Jis tikrai tave myli. O tu, Nike, jei esi laiminga su Taileriu, tai aš tave sveikinu, tu nusipelniai visko geriausio. Merginos,- ji paėmė jas už rankų, kaip ankščiau ir nusišypsojusi tarė.- Jūs mano draugės, nesvarbu, kad aš nesu jūsų. Visada tokios buvot, visada būsit man. Mano draugės, sesės.- susigraudino Arabelė.- Sesės, kurias tam tikromis aplinkybėmis turėjau įskaudinti, kad jas apsaugočiau nuo dar didesnio skausmo. Ir jei reiktų tai pakartoti, padaryčiau tą patį, nes nenorėčiau, kad pamatytumėt mane tokią kokia buvau. Mole, su Adu jūs nuostabi pora. Nike, jei nori būti su Taileriu...

- Taileriu? - perklausė Molė.

- Tuomet ir būk. - užbaigė Arabelė, tada neatsisukdama sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Ankstų rytą mergina sulaukė skambučio nuo Džo, šis paprašė, kad ji atvažiuotų pas jį ir pasimatuotų suknelę. Jos vestuvinę suknelę. Tad ji susiruošė ir nuvažiavo.

Priėjusi prie jo kabineto jai asistentė pranešė, kad Džo jos laukia VIP persirengimo kambaryje kartu su suknele.

Ji nuėjo į didelį persirengimo kambarį su apvale pakyla ir veidrodžiu, keliomis sofytėmis ir foteliais, dviem dideliai kambariniais augalais ir didžiuliais langais šį miestą.

- Labas rytas. - pamačiusi jį ištarė mergina.

- Labas rytas mieloji, uždaryk duris.

Arabelė taip ir padarė, įėjo į kambarį, uždarė duris ir ant fotelio padėjo savo rankinuką.

- Sekretorė pranešė, kad mano suknelė čia.- besišypsodama kalbėjo ji.

Šiandien ji jautėsi geriau. Ji jautėsi kaip niekada gerai, energingai. Pagalvojusi apie ateitį ji matė šviesą, o ne viską ryjančią tamsą, kuri ją tarsi persekiojo visą šį laiką. Arabelė mažiau bijojo.

- Prieš tai noriu, kad pasimatuotum kitą suknelę. Ji įspūdinga, neseniai užbaigiau. Siuvau ją vienai mėlynojo kraujo merginai, jos vestuvėms, norėčiau, kad pirma pasimatuotum tu.

- Aš nežinau...

- Prašau. Leisk man, paprastam dizaineriui, pamatyti savo darbą ant tavęs.