Substitute Teacher (lietuviska fanfiction)

7 skyrius

Pamačiau tai, ko labiausiai bijojau. Mama stovėjo ir žiūrėjo į mane.

-Šūdas. Dingstam iš čia,-pabaksnojau Suzy su alkūnę.

-Ką? Kodėl? Aš dar norėčiau pasimatuoti šią suknelę,-raudonplaukė prisidėjo juodą suknelę prie savęs.

-Mano mama čia. Dingstam.

-Rimtai? Velnias...-ji greitai išsitempė mane iš parduotuvės,-Tai ką darysi?

-Nežinau, spėju mama norės pasikalbėti,-pavarčiau akis ir nusitempiau Suzy į lauką.

-Manai ji labai supyko?

-Taip,-atsakiau nedvejodama,-Mano mama jau tokia... 

*Po pusvalandžio*

Tyliai pradariau namų duris. Mamos batai ir paltas jau buvo spintoje. Vadinasi ji grįžo pirmesnė už mane. Nesukeldama triukšmo nusiaviau batus ir nusirengiau paltuką. Lėtai, girgždančiomis grindimis, nuėjau iki laiptų. Pastačiau koją ant pirmojo laipto ir jis garsiai sugirgždėjo.

-Emily,-šūktelėjo mama iš virtuvės.

-Šūdas,-tyliai nusikeikiau,-Taip?-taip pat šūktelėjau mamai.

-Ateik į virtuvę,-lėtai nuėjau link mamos balso į virtuvę ir atsisėdau prie stalo,-Buvai pas matematikos mokytoją po pamokų?

-Ne,-prikandau lūpą.

-Kodėl?

-Klausyk, mama, man nerei...

-Kodėl?-ji mane nutraukė.

-Manau, kad man nereikia papildomų pamokų, o ypač pas Harry... Kiekvieną dieną...-pavarčiau akis.

-O ką sakė mokytojas?

-Jis sutiko, kad nesilankysiu pas jį po pamokų.

-Aš nesutikau,-mama susiraukė.

-Mam, juk aš turiu savo gyvenimą.

-Bet aš vienintelė rūpinuosi tavo ateitimi.

-Man nereikia tavo rūpinimosi!-greitai pašokau nuo kėdės.

-Nekelk tono, panele.

-O jeigu?-dar kartą pavarčiau akis.

-Man užtenka! Mėnesį namų areštas!

-Ką?! Tu negali taip!

-Iš karto po vizito pas matematikos mokytoją, grįžti namo.

-O dieve, tu turbūt juokauji,-nervingai nusijuokiau.

-Aš dar paskambinsiu tavo mokytojui,-mama išsitraukė telefoną.

-Maaaam.

-Eini į savo kambarį ir iki vakarienės nesirodai,-ji susiraukė.

-Puiku!-atsakiau sarkastiškai.

Nubėgau į savo kambarį, užrakinau duris ir kritau į lovą. Negaliu patikėti, kad ji taip elgiasi! Taip, mano mama stengiasi, bet juk tai mano gyvenimas! 

Staiga prisiminiau knygutę, kurią paslėpiau po lova. Greitai ją išsitraukiau ir atsiverčiau paskutinį prirašytą puslapį. 

-Taigi, esu tik aš ir tu, senas popiergali,-atsidusau ir nuo naktinio staliuko pasiėmusi rožinį tušinuką užrašiau šios dienos datą.

Pradėjau rašyti, tai kas nutiko per šias dienas. Turiu omeny tai, kad mama liepė po pamokų papildomai mokytis matematikos pas Harry, tai kaip apipyliau jo marškinėlius, kaip Harry spoksojo į mano krutinę, ištvirkusias Suzy mintis ir šiandienos „susitikimą" su mama. Užrašiau viską. Man tai atrodė prasmingesnis užsiėmimas, nei varvinti akis prieš kompiuterio ekraną.

*Po kelių valandų*

Galiausiai užverčiau istorijos vadovėlį, susimečiau daiktus į kuprinę ir palikau ją ant kėdės. Pasiėmusi pižamą nuėjau į vonią. Užsirakinusi vonios kambaryje nusimečiau drabužius ir palindau po dušu. Išsiploviau galvą ir nusiprausiau kūną. Susukau plaukus į rankšluostį, o kitu-nusisausinau kūną. Apsirengusi pižamą išsivaliau dantis ir grįžau į kambarį. Nusiėmiau nuo plaukų rankšluostį, juos kiek padžiovinau ir atsiguliau į lovą. Nusistačiusi žadintuvą bandžiau užmigti. 

Buvo sunku. Kaip ir kiekvieną naktį turėjau begales minčių. Manau, kad aš pradedu kažką jausti Harry. Juk tai beprotiška! Ir to negali būti! Aš tikriausiai baigiu išprotėti... Gal tai tik dėl to, kad ilgai nesikalbėjau su Eric? 

Staiga mano telefonas suvibravo. Atėjo žinutė. Ar tai Suzy? O gal Eric? Pasiėmiau telefoną nuo spintelės ir suvedusi pin kodą, atrakinau. Nuėjau į žinutes.

Nežinomas numeris: Sveika

Buvau pasimetusi. Kas man gali rašyti? Galbūt, tai senas pažįstamas, kurio numerį ištryniau?

Aš: Kas tu?

Laukiau kelias minutes, kai netrukus telefonas suvibravo dar kartą. Greitai perskaičiau žinutę.

Nežinomas numeris: Harry.

—-

Bandžiau ale intrigą, bet tai... :Dd

Trumpa kaip visada, sorry

Myl:***