Substitute Teacher (lietuviska fanfiction)

9 skyrius

-Uhh...-Harry kiek sutriko,-Tavo vaikinas? O ko jis nori?

-Jis nori dabar susitikti prekybos centre,-truktelėjau pečiais.

-Galiu tave nuvežti.

-Nereikia, nuvažiuosiu taksi arba autobusu.

-Tie taksistai sukti žmonės, o autobuso šiuo metu nėra.

-Ahh, gerai,-pavarčiau akis.

-O paskui reikės tave parvežti namo?

-Ne, grįšiu autobusu,-papurčiau galvą,-Tuo metu jau bus autobusų.

-Aš galėsiu tave parvežti,-mokytojas paprieštaravo.

-O kuo blogai autobusai?

-Jie smirda bobutėmis.

-Juk ir pats važiavai autobusu,-pavarčiau akis.

-Tik dėl to, kad sugedo automobilis. Aš tave galėsiu parvežti.

-Kam tau dėl manęs trankytis po visą miestą?

-Aš tave parvešiu,-Harry laikėsi savo ir aš atsidususi sutikau.

Apsiavę batus ir apsirengę striukes išėjome į lauką. Įsėdus į automobilį patraukėm link prekybos centro.

-Kodėl tu manimi rūpiniesi?-paklausiau.

-Ką?-jis sutriko.

-Turiu omeny, kad nuveši mane į prekybos centrą, po to parveši namo... Juk šiame mieste pilna autobusų ir taksi. 

-Juk jau sakiau ką manau apie tuos autobusus... ir taksi.

-Ane? Tik dėl to?-nepatikliai pasižiūrėjau ir sukrizenau. 

-Taip,-Harry linktelėjo.

-Tarkim patikėsiu.

Netrukus sustojome prie prekybos centro ir pamačiau prie įėjimo stovintį Eric.

-Atvažiuok manęs ketvirtą,-greitai sumaliau ir šokau iš automobilio,-Eric!-šūktelėjau.

-Emily!-vaikinas taip pat mane pamatė ir pribėgęs įsisiurbė man į lūpas.

Eric laikė mane prispaudęs prie savęs stipriai apsikabinęs mane per liemenį, o aš rankomis švelniai laikiau jo veidą. Taip bučiavomės kokias dešimt sekundžių, kol atsitraukėm. Susivokiau, kad Harry automobilis vis dar stovi. Pasijaučiau kiek nejaukiai.

-Ate... Pone Styles!-pamojavau trumpam atsisukusi, bet greitai vėl pažiūrėjau į Eric.

-Ar tai tavo matematikos mokytojas?-jis kiek susiraukė, o aš tik sunėriau mūsų pirštus.

-Mm, jo,-linktelėjau ir patraukėme link prekybos centro įėjimo.

-Kodėl jis tave atvežė?

Papasakojau Eric visą situaciją apie mokinimąsi po pamokų ir namų areštą.

-Taigi, tavo mama negali sužinoti, kad tu čia?-jis kilstelėjo antakius mums įėjus į vieną kavinukę.

-Jo,-linktelėjau ir atsisėdome prie staliuko esančio prie lango,-Dėl to Harry turės atvažiuoti manęs ketvirtą ir tada parvežti namo. 

-Harry? Tu vadini jį vardu?

-Amm... Gal netyčia aš čia taip,-nusijuokiau ir užsikišau vieną sruogą už ausies.

-Laba diena,-prie mūsų priėjo padavėja trumpais rudais plaukais,-Štai meniu,-ji padėjo ant stalo du meniu ir nuėjo.

-Pasiilgau tavęs,-nusišypsojo Eric ir paėmė mano ant stalo padėta ranką.

-Aš tavęs taip pat. Iš pradžių buvai savaitę išvykęs, po to susirgai,-nusijuokiau.

-Ahh, tas tavo mylimasis juokas,-vaikinas prikando lūpą ir aš dar kartą nusijuokiau.

*Po pusvalandžio*

Išėjom iš kavinės. Joje išgėrėm kavos ir suvalgėm ledų.

-Kad ir trumpai, bet puikiai praleidau laiką,-nusišypsojau.

-Aš taip pat,-Eric pakštelėjo man į lūpas,-Susitiksim mokykloje, iki,-ir tai pasakęs jis nuėjo į priešingą pusę.

Atsidususi išėjau iš prekybos centro. Apsižvalgiusi pamačiau Harry automobilį ir nubėgau link jo.

-Kaip pasimatymas?-paklausė mokytojas.

-Buvo puiku! Tiksliau tobula! Išgėrėm kavos, suvalgėm le...

-Man tos visos smulkmenos neįdomios,-Harry pavartė akis ir man įsėdus užvedė automobilio variklį.

-Jėz, kokia musė tau įkando?-susiraukiau. 

-Kreipkit į mane „jūs",-jis mane pataisė.

-O dieve, kokios mes čia dyvos,-pavarčiau akis.

-Gal šiek tiek mandagiau kalbėk su savo mokytoju?-Harry kilstelėjo antakius.

-Kas su tavimi negerai? Tu lyg nesavas! 

-Aš supratau, kad mes bendraujame ne taip. Aš mokytojas, o tu mokinė, tad prašau mandagiau,-jis susiraukė.

-Nebeištversiu. Sustabdyk automobilį.

-Ką?

-Sustabdyk automobilį,-pakartojau ir mašina sustojo,-Au revoir, gero kelio!-šūktelėjau ir išlipau iš automobiliu.

-Nebūk mažas vaikas ir sėsk į automobilį,-Harry išlipo iš automobilio.

-Biški mandagiau, aš jūūūūsų mokinė,-pasakiau užtęsdama žodį „jūsų".

-Kaip sau nori, susitiksime pamokose,-jis įsėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. 

Pradėjau žingsniuoti namo. Nesuprantu, kas jam pasidarė. Na taip, galbūt jis taip su visais mokiniais, bet čia tame ir buvo esmė, kad mes bendravome ne kaip mokytojas su mokine. Man taip patiko labiau. Po dešimties minučių grįžau namo.

-Kur užtrukai?-paklausė mama iš svetainės.

-Autobusas vėlavo,-pamelavau įėjusi į svetainę.

Mama sėdėjo ant sofos su mano broliu Jayce ir žiūrėjo Wipeout.

-O tai mokytojas negalėjo parvežti?-mama sutriko.

-Jis turėjo kažkokių reikalų,-vėl melas.

Grįžau į savo kambarį. Susiradau tą tipo dienoraštį ir pradėjau viską užrašinėti. Siutau ant Harry. Kas jam pasidarė? Taip paėmė ir nusprendė, kad gali iš lempos užsišikti. Šiaip tai aš neturėčiau imti į galvą. Juk jis mano mokytojas! Bet jaučiuosi priešingai. Atrodo, lyg mes buvome geriausi draugai. Gal ir būdavau iš pradžių niurzga, bet man pradėjo patikti su juo leisti laiką. 

—-

Bam!

Lol, buvau parašiusi ilgesnę, bet nusprendžiau, kad tą veiksmą bus geriau perkelti į kitą dalį, todėl gavosi tuokia trumpa. Suori. 

Tikiuosi patiko. Diekuj, kad skaitot. 

Myl:**