Substitute Teacher (lietuviska fanfiction)

2 skyrius

-Artėjančias dvi savaites būsiu jūsų matematikos mokytojas,-vaikinas žengė prie lentos,-Esu Harry Styles,-paėmęs kreidą mokytojas ant lentos užrašė savo vardą su pavardę,-Ir tikiuosi puikiai sutarsim.
Pamoka praėjo gana sklandžiai. Nors tiesą sakant kartais pagaudavau save nužiūrinėjant mokytoją ir dėl to save labai peikiau. Per pertrauką visi kalbėjo apie naują mokytoją. 
-Jis karštas. Ar tu matei jo tatuiruotes? Ou mai gad...-Suzy tauškėjo nesustodama, kol pasiekėm fizikos kabinetą.
-C‘mon, užsičiaupk,-nusijuokiau paveldama jos raudonus plaukus.
-Emily,-pajaučiau dvi rankas ant savo liemens.
-Eric,-atsisukau ir pabučiavau vaikiną.
-Nu, tai kaip nauja matematikos mokytoja?
-Na... Tai vaikinas.
-Vaikinas? Turėjai omeny senas sukriošęs senis?-Eric kilstelėjo antakį.
-Ne,-įsiterpė Suzy,-Tai jaunas ir toks so hot mokytojas.
-Ne toks jis jau ir hot,-papurčiau galvą.
-Kur gi ne,-Suzy nusijuokė pavartydama akis,-Lažinuosi visos klasiokės dėl jo alpsta. 
-Nu okey, baigiam. Tai jau darosi nuobodu,-nutraukiau ją,-Tai, papasakok apie Paryžių,Eric.
Eric papasakojo viską. Ką veikė, kur apsistojo, ką matė ir net gi ką valgė. 
*Po pamokų*
Stotelėje laukiau autobuso. Jam atvažiavus įlipau ir padavusi nuolatinį bilietą atsisėdau. Autobusui jau norint uždaryti duris jas sustabdė balsas:
-Palaukit!-sušuko pažįstamas vaikino balsas.
Jam įlipus pažvelgiau į jį. Tai buvo mano naujas matematikos mokytojas. Jis sumokėjo už bilietą ir peržvelgė per visą autobusą ieškodamas vietos. Mūsų akims susitikus mokytojas nusišypsojo. Aš greitai nusisukau ir pajaučiau kaip jis atsisėdo šalia.
-Galiu atsisėsti?-paklausė jis.
-Na, jūs taip ar taip jau atsisėdote,-pavarčiau akis ir toliau žiūrėjau per langą. 
-Tu.
-Kas?-pakėliau antakius atsisukdama.
-Tu. Kreipkis į mane tu. Aš Harry,-vaikinas nusišypsojo.
-Taigi žinau. Man šiandien buvo pas jus pamoka,-pašaipiai nusijuokiau.
-Oh, tikrai,-Harry nusijuokė.
-O tai jūs... Atleisk... O tai tu ne dėl to čia atsisėdai, kad esu tavo mokinė?-susiraukiau.
-Na... Galbūt,-vaikinas pašiaušė savo garbanas,-O kuo vardu esi tu?
-Emily,-prisistačiau stengdamasi būti, kuo šaltesnė ir vėl nusisukau.
-Į kelintą klasę eini, Emily?-paklausė mokytojas. 
-Į vienuoliktą,-atsakiau neatsisukdama. 
Visą kelionę jaučiau mokytojo žvilgsnį. Netrukus lengvai galėjau atpažinti už autobuso lango esančius vaizdus. Kiek apsidžiaugiau.
-Čia mano stotelė,-dirbtinai šyptelėjau atsisukdama į vaikiną.
-Malonu buvo su tavimi pakalbėti, Emily, susitiksim ryt pamokose,-mokytojas vos matomai mirktelėjo ir aš išlipau iš autobuso. 
Paslėpiau veidą šalike, o rankas sukišau į kišenes. Tiesą sakant turėjau išlipti sekančioje stotelėje, bet tiesiog negalėjau pakęsti mokytojo flirtavimo. Po gero pusvalandžio buvau prie savo namo durų. 
-Kur užtrukai?-išgirdau mamos balsą vos man įėjus.
-Autobusas sugedo. Teko keletą gatvių eiti pėškomis,-pamelavau ir nusiavusi batus pakabinau paltuką. 
Nuėjusi į savo kambarį atlikau namų darbus ir prisėdau prie kompiuterio. Taip ir stumu dienas...
*Kita diena, mokykloje*
Visos pamokos praėjo įprastai. Buvo gana nuobodi diena. Eric sirgo. Paskutinė pamoka. Matematika. Visą pamoką dvyniai erzino mane su Suzy ir aš pradėjau garsiai juoktis, kol mokytojas aiškino temą.
-Emily,-Harry sudrausmino mane.
-Ooo, jis žino tavo vardą,-tyliai pasakė Suzy ir pakilnojo antakius.
-Vakar susitikome autobuse,-atsakiau.
-Emily,-mokytojas dar kartą ištarė mano vardą, bet mums tai buvo nė motais. 
Pamokos gale tikrinomės namų darbų atsakymus ir netrukus manęs paklausė vieno uždavinio atsakymo.
-Nežinau, nepadariau namų darbų,-truktelėjau pečiais.
-Esate palikta po pamokų,-Harry šyptelėjo.
-Ką?-susiraukiau.
-Turiu pilną teisę, tai padaryti,-jis vis dar kvailai šypsojosi. 
Pavarčiau akis ir likusią pamokos dalį sėdėjau susikryžiavusi rankas ant krutinės. Galiausiai baigėsi pamoka. Suzy metė man paguodžiantį žvilgsnį ir visi mokiniai po truputį pasišalino iš klasės. Vis dar sėdėjau visa susiraukusi. Dar nebuvau palikta po pamokų. Tai taip kvaila. Išėjus visiems mokiniams mokytojas uždarė kabineto duris. Harry atitraukė kėdę prieš mano suolą ir atsisėdo apžergdamas ją, o alkūnes atrėmė į kėdės atlošą. 
-Tai apie ką kalbėsim?-sumurmėjau nuleisdama akis. 
-Kodėl nepadarei namų darbų?-paklausė.
-Jūs rimtai?-nusijuokiau.
-Tu,-Harry šyptelėjo mane pataisydamas.
-Jeigu neketinate pasakyti nieko protingiau, tai gal paleisite mane?-paklausiau. 
-O tu įžūli,-jis nusijuokė ir atsistojęs atsirėmė į mano suolą būdamas dar arčiau manęs.
Buvo kiek nejauku, bet nenorėjau to rodyti. Harry tiesiog žiūrėjo man į akis. Aš dariau tą patį bandydama padaryti piktą žvilgsnį. Netrukus mokytojo akys lėtai nusekė iki mano lūpų, tada nuslinko kaklu, krūtine ir sustojo ties liemeniu, nes suolas neleido jam daugiau matyti.
-Ar jūs mane nužiūrinėjate?-susiraukiau. 
Jis nusijuokė apsilaižydamas apatinę lūpą ir atsitraukęs lėtai ėjo link savo stalo. Mano akys lėtai nužiūrėjo visas matomas mokytojo tatuiruotes. Galėjau tik spėlioti kiek dar ten jų yra po drabužiais. Tiesą sakant nužiūrėjau Harry nuo galvos iki kojų. Jis turėjo gana gerą figūra. Mokytojui atsisėdau prie stalo nusukau akis.
-O ar tu kartais ką tik nepadarei to paties?-Harry nusijuokė. 
Jaučiau kaip kiek paraustu. 
-Tai kodėl palikote mane po pamokų? Nustokite kalbėti ir duokite uždavinių ar dar ką,-staigiai pakeičiau temą ir stengiausi atrodyti pikta. 
-Atlik namų darbus, kurių nebuvai padarius ir galėsi eiti,-Harry nusijuokė susikeldamas kojas ant stalo.
Pavarčiusi akis pradėjau uždavinius. Stengiausi juos atlikti kuo greičiau. Tiesą sakant rašiau bet ką ir po kelių minučių juos pabaigiau.
-Baigiau,-pasakiau atsistodama,-Ar galiu jau eiti namo?
-Atnešk, parodyk,-paliepė ir aš susikrovusi visus daiktus į kuprinę nunešiau sąsiuvinį.
Kol Harry tikrino stovėjau prie jo stalo ir nervingai tripčiojau koją. Nejučia pradėjau kramtyti apatinę lūpą, o mano akys lėtai nužiurėjo matomas Harry tatuiruotes. Jeigu matyčiau jį pirmą kartą tikrai nepasakyčiau, kad jis mokytojas. Harry nebuvo panašus į mokytoją niekuo. Nei apranga, nei išvaizda, o juo labiau elgesiu. 
-Na gerai,-Harry atsistojo paduodamas man sąsiuvinį,-Gali eiti namo,-pasakė jis būdamas pakankami arti. 
Tiesą sakant mus skyrė keli centimetrai. Mūsų kūnai beveik lietėsi. Jaučiausi gana nejaukiai, bet tiesiog negalėjau pajudėti būdama apsvaiginta aštraus mokytojo kvepalų kvapo. Lėtau nusiėmiau kuprinę nuo pečių ir įsidėjau sąsiuvinį. Jaučiau kvailą Harry šypseną dėl mano nevykusio elgesio.
-A.. Aš jau eisiu,-sumikčiojau ir bandydama atrodyti, kuo natūraliau atsitraukiau nuo mokytojo per du žingsnius. 
Mūsų akys akimirkai susitiko ir aš apsisukusi greitai išsmukau iš klasės. Trinktelėjusi duris atsirėmiau nugara į sieną ir bandžiau susivokti kas ką tik įvyko. 
---