Substitute Teacher (lietuviska fanfiction)

5 skyrius

*Kitą dieną, paskutinė pamoka*
Su Suzy sėdėjome dailės kabinete. Paskutinė pamoka. Mokytoja aiškino temą, bet aš tiesiog negalėjau įsiklausyti. Mane jaudino ta mintis, kad po keturiasdešimt penkių minučių sėdėsiu Harry automobilyje ir mes važiuosim link jo namų. Valandą su mokytoju jo namuose. Papurčiau galvą nuo šios minties. 
-Kas yra?-tyliai paklausė Suzy. 
Paaiškinau jai situaciją. 
-O dieve, tavo vietoj aš būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje,-ji nusijuokė,-Valandą su tokiu seksium. Omg. Gal ir man reikia nesimokyti matematikos? Gal mano mama sugalvos kažką panašaus?
-Man nejuokinga,-pavarčiau akis. 
-Nesuprantu, ko tu jaudiniesi,-Suzy kilstelėjo antakius. 
-Tiesiog... Pamirštam,-numojau ranka ir toliau klausėmės mokytojos.
Mokytoja uždavė nupiešti portretą. Niekaip negalėjau susitelkti į piešimą. Kas man darosi? Vietoj to, kad pieščiau stebėjau lėtai bejudančią klasėje esančio laikrodžio sekundžių rodyklę. Bet tai rimtai. Ko aš jaudinuosi? 
Staiga suskambėjo skambutis. Mano lapas vis dar buvo baltas. Ačiū dievui, mokytoja darbų nerinko. Susimečiau viską į kuprinę ir nuėjau prie rūbinių. Apsirengusi paltuką nuėjau į Harry kabinetą.
-Galvojau neateisi,-nusijuokė mokytojas rengdamasis striukę. 
-Aha,-pavarčiau akis. Stengiausi elgtis šaltai. 
Išėjome iš mokyklos ir įsėdome į Harry automobilį. Važiavome tyloje, kai galiausiai sustojome šalia didelio, dviejų aukštų namo, su vidiniu kiemu. 
-Gal kiek per didelis namas man vienam,-mokytojas nusijuokė atrakindamas duris.
Akylai nužiūrėjau visą namą nusiaudama batus ir pasikabindama paltuką. Paskui Harry nusekiau į svetainę.
-Gal norėsi arbatos?-paklausė mokytojas.
-Ne,-atsakiau stengdamasi atrodyti, kuo šaltesnė.
-Ko tu tokia pikta?
-Tiesiog aš turiu ką veikt ir be mokymosi,-pavarčiau akis.
-Klausyk, aš taip pat turiu daug įdomesnės veiklos, nei mokyti tave, bet nebūk kaip mažas vaikas,-Harry išsitraukė iš portfelio vienuoliktos klasės matematikos knygas,-Tai ko tu nesupranti?-jis krestelėjo ant sofos.
-Nežinau,-truktelėjau pečiais atsisėsdama šalia.
-Tai kaip aš tave mokinsiu matematikos, jeigu tu net nežinai, ko nesupranti?-mokytojas nusijuokė.
-Na gerai... Pavyzdžiui nesuprantu dabar einamos temos,-pasilenkiau arčiau knygos alkūnėmis atsiremdama į kelius.
Pajaučiau Harry žvilgsnį į mano krutinę. Kiek nesusipatoginusi vėl išsitiesiau. Mokytojas tyliai nusijuokė, o aš susiraukusi persimečiau plaukus per pečius. 
Harry knygoje surado dabar einamą knygą. Išsitraukęs užrašų knygutę ir tušinuką pradėjo rašinėti visokias lygtis ir pavyzdžius. Jis pradėjo aiškint. Praėjus gal dešimt minučių pakėlė akis į mane.
-Ką nors supranti?-Harry kilstelėjo antakius.
-Nu gal,-truktelėjau pečius ir nusukau akis atgal į knygą, nes žinojau, kad galiu tiesiog užsižiopsoti į mokytojo žalias akis. Kaip ir minėjau, negaliu atsispirti žalioms akims. 
-Gal,-mokytojas nusijuokė iš mano atsakymo,-Tai jeigu čia rašytume septyniasdešimt tris, čia būtų x...-Harry atsivertė naują lapą ir pradėjo rašyti.
-Tai tada čia būtų šimtas dvidešimt aštuoni?-atsakiau, nors tai skambėjo labiau kaip klausimas.
-Ne,-Harry papurtė galvą nusijuokdamas.
-Shit,-sučiaupiau lūpas.
Mokytojas toliau aiškino. Praėjo dar geros dvidešimt minučių ir aš beveik supratau. Beveik. Tiesą sakant labai sunkiai sekėsi susikaupti. 
-Pabandyk išspręsti šį uždavinį, o aš einu išvirsiu kavos,-Harry pakilo nuo sofos.
-Juk sakiau, kad nenoriu, nei arbatos, nei kavos,-pavarčiau akis.
-Bet aš noriu,-mokytojas nusijuokė ir dingo iš svetainės. 
Pasilenkiau arčiau stalo ir bandžiau išspręsti uždavinį. Sekėsi sunkokai. Po kokių dešimties minučių, Harry grįžo su dvejais puodeliais. 
-Nežinau, kokią mėgsti, bet tikiuosi pataikiau,-mokytojas mirktelėjo nusijuokdamas ir padavė vieną puodelį man.
Kiek atsidususi paėmiau puodelį ir toliau bandžiau teisingai išspręsti. Vėl pajutau Harry žvilgsnį ten kur nereikia.
-Gal gali baigti?-susiraukiau išsitiesindama.
-Baigti ką?-mokytojas kilstelėjo antakius.
-Spoksoti į mano krutinę,-pavarčiau akis. 
Harry nieko nepasakė tik nusijuokė. Gurkštelėjau kavos. Mano telefonas suvibravo pranešdamas apie žinutę. Vienoje rankoje laikydama puodelį bandžiau iš kišenės išsitraukti telefoną, kai staiga netyčia apipyliau mokytoja su kava. 
-O dieve, atleisk. Aš netyčia,-pradėjau atsiprašinėti.
-Štai dėl ko per pamokas negalima naudoti telefono,-pasakė Harry ir abu nusijuokėm. 
Jis nusivilko tirščiais išteptą maikę. Mokytojas turėjo tikrai puikų kūną. Pajutusi, kad kiek per ilgai užsispoksojau į Harry nusukau žvilgsnį į telefoną. Rašė Suzy.
Suzy: Kaip sekasi „mokytis“?:dd
Durnė... Netrukus atėjo dar kelios nešvankios žinutės apie mokytoją. 
-Kas tau ten taip rašo?-nusijuokė Harry ir pasilenkęs arčiau bandė perskaityti žinutes.
-Draugė,-greitai sumaliau ir prisitraukiau telefoną arčiau savęs, kad mokytojas nepamatytų Suzy žinučių. 
Greitai išjungiau telefono vibraciją ir įsidėjau jį į kišenę. 
-Manau man reikėtų namo,-pasakiau kiek atsitraukdama nuo Harry, nes jis vis dar buvo pasilenkęs prie manęs.
-Aš tave parvešiu,-mokytojas nusišypsojo.
-Nereikia, galiu grįžti autobusu,-papurčiau galvą.
-Aš tave parvešiu,-Harry pakartojo. 
-Na gerai,-pavarčiau akis nusijuokdama.
-Palauk, aš tuoj apsirengsiu maikę,-mokytojas užlipo į viršų. 
Apsiaviau batus, apsirengiau paltuką ir laukiau Harry. Netrukus jis nusileido laiptais jau su maike. Mokytojui apsirengus striukę ir apsiavus batus išėjome į lauką. Harry atidarė man dureles.
-Ačiū,-kiek sutrikusi įsėdau.
Apėjęs automobilį įsėdo ir jis.
-O ar šį kartą galiu tave vežti iki pat namų?-Harry nusijuokė.
-Jo,-taip pat sukikenau. 
Po kelių minučių sustojome prie mano namų. 
-Ate,-šyptelėjau ir išlipau iš automobilio.
---