Slapta aistra✍🏻

1. Gimtadienio akibrokštas

Atsidūrusi viduje išgirdau muziką, kuri užbūrė mane, buvo tokia raminanti, skleidė daug emocijų, išreiškė skausmą ir kitas emocijas.
Akimis skrodžiau aplinką, mano ausis užgožė raminanti muzika.
Klausydamasi dainos dairiausi aplinkui, bet mane nuliūdino tai, kad čia nebuvo mano metų žmonių tik vyresni negu aš, na ir ką aš veiksiu čia dabar....pagalvojau mintyse sugniauždama delniniukę iš nerimo, net spėjau pamesti savo tėvus nors šie sakė būti prie jų, bet ką padaryti man, kad kiti žmonės suspaudžia vieni kitus, kad tik galėtų nueiti link alkocholinių gėrimų baro, arba net pašokti viduryje šokių aikštelės...
Nusprendusi nestovinėti vietoje nusprendžiau nueiti ieškoti tėvų jaučiausi nepatogiai su tokia atvira suknele, su kuria atrodau it nuoga kas manęs nežavėjo, nes jaučiau kitų vyrų gašlius žvilgsnius ant manęs dėl ko su mielu noru išbadyčiau jiems jų akis, kad tik nespoksotų kur nereikia, negi neturi žmonos ar dar ko, taip susinervinusi pradėjau žingsniuoti greičiau iš čia, bet nežinau net kur svarbiausia kuo toliau nuo tų žvilgsnių. Kiekvienas čia esantis vyriškis spoksojo į mane it kokį saldų delikatesą, taip mane žavėjo vyrai, bet tikrai ne mano tėvo amžiaus. Žinoma, aš buvau iš tų moterų kurios mėgdavo rengtis atvirai, bet tik ne per tokius pobūvius, o ir tokie vyrai, kurie tinka į tėvus, man kelia tik pasišlykštėjimą ir nieką daugiau. Bet kokie senų vyriškių prisilietimai vertė mane žingsniuoti atgal. Atrodė it senus vyrus trauktų jaunų moterų kūnas, jų jaunystė. Negi šie galvoje, kad atrodys jaunesni kai bus su mergina, kuri tiktų it į dukras? Kvailas, šlykštus, storžieviškas mąstymas.

Laikrodžio rodyklei dzingtelėjus lygiai dvyliktą nakties prie mano šonų pasirodė tėvai kurie devėjo taipogi kaukes ant veido tik, kad jų kaukės buvo juodos spalvos, o mano baltos. Mūsų šeimos simbolis yra balta spalva, kuri simbolizuoja nuoširdumą, tyrumą, gėrį, kokios mes ir buvome su motina. Mafijos pasaulyje aš ir mano motina buvome it brangūs deimantukai, kurie turėjo būti apsaugoti, bet kokia kaina. Tėvas, kuris atstoja man viską. Draugą, brolį saugo mane, stebi kiekvieną mano žingsnelį, kad ir kur beeičiau, kad, ir kur bekeliaučiau. Tai sulig kiekviena diena mane žlugdo vis labiau, nes man atsibodo taip gyventi. Atsibodo gyventi it paukščio narvelyje, laukti kol pagaliau būsiu laisva.

- Dukrele, ar viskas gerai?, - mama paklausia nestipriai spustelėdama mano pečius.

- Taip, mama, - atsakiau prikimusiu balsu stengdamasi, kad ašaros nenuriedėtų mano skruostu. Pavargau būti kaline. Noriu būti kaip kitos šio pasaulio merginos. Gyventi normalų gyvenimą, pabaigti koledžą, susirasti mylimą žmogų ir nugyventi su juo ilgą, laimingą gyvenimą kartu. Man nepatiko, kad žmonės sužinoję kas aš esu laikydavosi deramo atstumo nuo manęs it būčiau raupsuota. Po velniais, aš nesu kalta, kad gimiau žiauriame mafijos pasaulyje. Atiduočiau, bet ką, kad galėčiau būti normali mergina, kuri turėtų draugų. Dabar neturiu draugų, na jeigu skaitosi draugai apsauginiai, tad taip, aš jų turiu.

Visas šis fiasko atrodė bevaisis. Kam rengti šį pobūvį, mano dvidešimtojo gimtadienio proga. Sakiau tėvams, kad nenoriu, kad  būtų surengtas šis pobūvis, bet, žinoma, jie nesutiko ir padarė savaip. Kartais man atrodo, kad šie nori jog būčiau it jų paklusnioji dukrelė, be saviškės nuomonės. Kažin kaip šie reaguotų sužinoję, kad keli apsauginiai jau spėjo pašildyti lovą, dėka manęs, nes aš pati juos suviliojau. Akivaizdu, kad to nesigailiu. Jeigu galėčiau tai pakartočiau dar kartą, bet negaliu, nes esu stebima it pro padidinamąjį stiklą, it būčiau krištolinė lėlė, kuri gali sudužti, bet kurią minutę.

Užmečiau žvilgsnį į tėvo horizontą, kuris dairėsi po minią it ieškodamas kažko.

- Kas negerai, tėve?, - paklausiau prieidama arčiau Jo, priglusdama kūnu prie šio jo šono. Šis kilstelėjo ranką tik tam, kad uždėtų šią ant mano liemens ir glūsteltų mane arčiau savęs.