Slapta aistra✍🏻

11. Apdujusios mintys

Ivanas nuo pat pradžių buvo savaip savotiškas vyras prie kurio sunku prieiti. Dėl šios priežasties sugalvojau nueiti pas jį į kambarį. Žinoma, nesitikėjau, kad Jis bus duše tad pasinaudojau šia proga, kad pamatyti šį visiškai nuogą.

Dėl šito vyro galėčiau padaryti, bet ką. Vienintelė bėda ta, kad visai nenutuokiau kaip gi man Jį pasiguldyti pas save į lovą kai Jis pats to nenori. Duoti jam narkotikų? Ne, nedarysiu to. Žinau, kad šis pats su laiku pasiduos pagundoms, nes nuo malonumų gali tapti priklausomas.

Na, pasirodo man bus taipogi linksma kai tėvų nebus namie.

Prikandu lūpą pastebėdama kaip Ivanas nustoja tenkinti mane.

- Nori, kad atsiklaupčiau už tave,Celestina? Nori maldauti, kad sustočiau kol tenkinsiu tave savo liežuviu? Pirštais?

Jo balsas skambėjo it apkvaitusio žmogaus. Jį dievas sukūrė it kokią nuodėmę, moterų gundymams.

- Klaupkis ir aš tau atsilyginsiu, Ivanai, - sukuždu žvelgdama į šį vyrą.

Stebiu kaip toks vyras atsiklaupia priešais mane. Vieną mano koją užsideda sau ant peties, o kitą pastumia labiau, kad galėtų matyti mano makštį.

- Po velniais, Celestina. Išdulkinsiu tave liežuviu taip kaip niekas kitas nebuvo daręs. Tu maldausi manęs daugiau, - sukužda ir ties tai žodžiais lyžteli liežuviu per lytines lūpas. Vanduo vis dar teka ant mūsų abiejų. Nuleidžiu ranką tik tam, kad sugriebti už šio pakaušio. Pradedu judinti greičiau savo klubus, kad galėčiau dulkinti šio burną. Jis sakė tiesą, nes šis tikrai kuo puikiausiai žino kaip naudotis savo liežuviu. Net pernelyg gerai daro tai.

Garsiai sudejuoju šiam pirštais įsiskverbus į makštį ir toliau nesustojant tenkinti manęs liežuviu.

Šiam vis greičiau darbuojantis liežuviu jaučiu, kad iki mano malonumo trūksta visai nebe daug.

Kiekvienas šio liežuvio lyžtelėjimas, pirštų įsiskverbimas vedė mane link euforijos. Dar keli šio greiti įsiskverbimai ir mane pasitiko orgazmas. Galvojau, kad suglebsiu ant žemės, bet šis vyras prilaikė mane, kad nenukrisčiau. Nuleidau galvą žemyn tik tam kaip pamatyčiau kaip Ivano smakrą dengia mano syvos kurias nuplauna vanduo.

Šis liežuviu galiuku brūkšteli palei mano koją, o po to tik įspraudžia bučinį bei kiek sukanda odą taip palikdamas savąjį bučinio pėdsaką.

- Dabar tikrai atsiminsi ką mes veikėme, Celestina, - sumurma Ivanas pakildamas nuo šaltų, marmurinių dušo plytelių.

- Nori, kad Tau atsilyginčiau padarydama oralinį?, - pasidomiu kilstelėdama lūpų kamputį.

- Ne, nereikia, - ramiai atsako šis man.

- Ir kodėl gi ne?, - pasiteirauju.

Šis nieko neatsako tik prispaudžia mane prie dušo kabinos sienos. Pasilenkia link mano ausies.

- Nes lėlyte malonumas nėra man viskas taip kaip tau. Galiu gyventi be to. Jeigu nori pasidulkinimo susirask atsitiktinį vaikiną ir dulkinkis su juo, o dabar palik mane ramybėje. As visiškai rimtai, - sukuždėdamas rimtu balsu tarsteli. Raumeningą ranką uždeda man ant kaklo jį spustelėdamas.

- Tu ir būsi mano pasidulkinimas, Ivanai, - pasakau šiam. Stumtelėjau šį tam, kad išeičiau iš čia. Išėjau iš dušo bei pasiėmiau rankšluostį kuriuo apsišluoščiau kūną po to užsidėjau chalatą išeidama iš čia. Jis nori pažaisti tad pažaiskime, bet aš laimėsiu be jokios abejonės.

Ivanas. Šis nepakartojamas vyras nė nenutuokia kokią staigmeną šiam žadu paruošti. Šis to turbūt nesitikės, bet ši naktis bent man, nusimato tikrai nepakartojama.

Su tokiomis mintimis patraukiu link savo kambario, o mano lūpas papuošia žaisminga šypsenėle nepaliekanti mano veido. Dar joks vyras taip nebuvo man atsispyręs kaip, kad Jis. Šis tikras iššūkis kurį su mielu noru priimsiu.

Po kelių akimirkų atėjusi į savąjį kambarį uždarau duris bei nuėjusi prie spintos iš jos išsitraukiu paprastą raudoną suknelę su šleikutėmis kurią kaip mat apsirengiu prieš tai nusivilkdama chalatą. Jokių apatinių nedevėjau, nes man to nereikėjo. Nuėjusi prie kosmetinio staliuko išsitraukiu raudoną lūpdažį su kuriuo pasidažiau lūpas. Taip šios atrodė kur kas patrauklesnės, didesnės. Nuėjusi po to prie stalčiaus išsitraukiau stiprių migdomųjų, ogi šie bus skirti jam. Ivanui. Pasiėmusi migdomuosius patraukiu link virtuvės. Žinojau, kad šiandien tarnų nebus tad pagaminsiu sau ir jam kažko valgomo, o į šio stiklinę įbersiu migdomųjų. Mano planas pasakiškas tiesiog. Pernelyg geniali mintis, abejoju, kad šiam net į galvą šautų jog netgi aš taip galėčiau sugalvoti. Ką nors tokio.

*****

Praėjus maždaug dviems valandoms maistas buvo paruoštas. Tai bulvės su kepsniu bei salotomis ir spaustos vynuogių sultys. Pati suvalgiau savo maistą virtuvėje. Ivanas nė nebuvo išėjęs iš kambario kas itin keista. Tad pasiėmusi į rankas ruoštą maistą Ivanui patraukiau link šio kambario. Rankoje taipogi nešiausi šio stiklinę sulčių į kurią buvo sutrinti migdomieji. Žinau, kad šis išgėrs tai be jokios abejonės.

Įėjau į šio kambarį nė nesibeldusi, o maistą ir sultis padėjau ant stalo.

- Tikiuosi, kad esi alkanas. Neatėjai pavalgyti kai valgiau, o tiesiog sedėjai kambaryje, negi gailiesi to kas nutiko?, - ramiai paklausiu.

Šis pakelia akis nuo knygos ir taria:

- Ne, nesigailiu nė kiek, bet taip ačiū, tikrai esu išalkęs, - pasako pakildamas nuo lovos, o knygą padėdamas ant spintelės.

Prieina prie stalo ir atsisėdęs ant kėdės pradeda valgyti karts nuo karto atsigerdamas sulčių. Pati sau nejučia nusišypsau, bet jis nekreipia dėmesio, nes valgo susikoncentravęs ir apie kažką giliai susimąstęs.

Praėjus penkioms minutėms, o gal trumpiau šis baigia viską suvalgyti, sulčių taipogi nebelieka.

Matau kaip šis nueina link lovos ir jaučiasi kiek mieguistas.

Prieinu prie Ivano bei atsitupiu priešais Jį.

- Sakiau, kad gaunu ko noriu, - sukuždu stumtelėdama šį ant lovos.

- Tu pasigailėsi šito, - taria pro sukąstus dantis.

- Praeis nemažai laiko kol pabusi, o dabar pailsėk gražuoli, - mirkteliu ir ties žodžiais patraukiu link savojo kambario norėdama kai ką iš tenais pasiimti.