Šalčio sūnus 2 ✓

- XIV -

Praėjo savaitė. Su valdovais paaugliai nesimatė. Nors oras buvo geras, šiltas bei saulėtas, nieks iš jų nesidžiaugė.

Rosmija burti treniravosi viena. Ji šokių salėje atlikdavo pačius sunkiausius burtus, praktikavo senus bei mokėsi naujų. Ji gerai mokėjo susikaupti, viską atlikdavo be klaidų. Ir vis dėl to jos širdį slėgė konfliktas su Danieliumi. Vaikinas dažnai aplankydavo ją sapnuose. Jis jai šypsojosi ir maloniai kalbėjo, bet kas kart atsibusdama Rosmė stipriai nuliūsdavo, nes realybė buvo visiškai kitokia.

Mergina dažnai slapčia stebėdavo Danielių: jis daug laiko praleido erdvioje bibliotekoje. Jis savarankiškai mokėsi burti šalčio magija naudodamasis burtų vadovėliais. Iš pradžių jam sekdavosi nekaip, Rosmė net kartais norėdavo pribėgti ir padėti jam, bet susilaikydavo. Frozenas tuo tarpu stropiai analizavo savo klaidas ir daugybę valandų treniruodavosi išmoktus burtus ir triukus.

Vaikinas jautėsi prislėgtas, nes norėjo kaip nors susitaikyti su žaviąja pelėda, bet nežinojo kaip. Jis vis dar jautėsi pasimetęs ir sutrikęs po neseniai užgriūvusių įvykių. Jis net nežinojo, ką reiškia normali šeima. Jis niekada nesimatė su tėčiu, nebendravo su juo ir visiškai nepažinojo jo. Koks jis buvo? Ar Danielius labai į jį panašus? Kaip mama pamilo jo tėtį?

Mariui sekėsi sunkiai. Jis duodavo sau daugiau krūvio, ilgiau už visus treniruodavosi stadione. Daugelis jaunųjų karių šaipėsi iš jo, bet Starkas jau pradėjo prie to priprasti. Jis valandų valandas bėgiodavo, po kelis šimtus kartų darydavo atsispaudimus, atsilenkimus, prisitraukimus, atsitūpimus ir kitus raumenų stiprinimo pratimus. Dar Marius užsiiminėjo joga, ši padėdavo jo kūnui tapti lanksčiam, o dvasiai - ramesne. 

Ir tai buvo tik dalis jo pratimų. Jis drąsiai ėjo treniruotis kovos menų su kitais bendraamžiais. Žinoma, jis dar nei vieno karto nieko nenugalėjo, nepargriovė, bet tai tik kol kas. Kiekvieną vakarą jis grįždavo pavargęs ir stipriai išsekęs, išgerdavo net penkis ąsočius vandens. Apetitas irgi pastaruoju metu padidėjo. Keldavosi jis gerokai prieš aušrą, anksčiausiai už visus, su maudžiančiais ir skaudančiais viso kūno raumenimis, su daugybe mėlynių ir nusibrozdinimų, jis nesustodamas treniravosi kiaurą dieną.

Taip jam beveik nelikdavo jėgų ir laiko galvoti apie ją - Ermerliną.

Tuo tarpu jaunoji karė kiekvieną vakarą verkdavo, o kiauras dienas treniravo savo kovos įgūdžius tol, kol jie tapdavo idealiais. Ji treniravosi su kitomis jaunomis karėmis, būsimomis sergėtojomis. Ji buvo stipriausia iš visų mergaičių ir tai žinojo visi. Vis dėl to, kitaip nei Mariui, jos galva nepailsdama ūžė nuo minčių apie tą užsispyrusį vaikiną.

Gražuolė ne kartą tyčia treniruodavosi kuo arčiau jo, akies kampučiu stebėdavo jį ir net porą kartų bandydavo kalbinti, bet viskas buvo veltui: Marius tiesiog ją ignoravo.

Taip rutuliojosi kasdieninė vieniša rutina, kol vieną kartą kai kas nenutiko: po rūmus pasklido žinia, jog dingo Ledinės Liepsnos krašto sosto įpėdinis, princas Freitas Frozenas.