Santykių ratas

68 21 0
                                    

Jūs kada nors jautėte lyg vienu momentu laikas staigiai sustoją? Tu atrodo gyveni, bet tuo pačiu metu miršti. Jūsų širdele lyg kokį nereikalingą daiktą suglamžo, suplėšo ir išmetą. Tai tarsi savižudybe... Tas jausmas, emocijos... Norisi paprastai nušokti nuo stogo ir pamiršti viską...Viską, absoliučiai viską. Visą blogi ir skausmą kuri jis man atnešė, lyg dovanotu tai man. Bet, kam? Kam? Kiekvieną diena tas klausimas atsiranda mano mintyse, mano širdis miršta nuo to ką jis padarė. Kasdieninės isterikos , skausmas. Aš žūstu ... Aš lyg nereikalingas gyvūnėlis iš baimės ir išgąsčio pasiklydęs miške... O ne... Mane pašovė... aš dvėstu... Dvėstu savajam krauje. Žiūrėdama iš viršaus i apačia supratau, kad tai mano pabaiga. Pabaiga, kurios aš taip laukiau, tas skausmas veržia gerklę, bet man neskauda. Man gera. Dabar nors neveržią širdies. Mano praeitis liks manyje amžinai ir nieks niekada nesužinos ką jis man padarė... Tegul tokia pat naivi, užsisvajojusi moteris pajaus tą skausmą, neviltį ir ilgąja, bet malonia mirti... Tai kartosis vėl ir vėl. Tai bus amžinai. Moteris viena po kitos pajaus kaip malonu mirtį... Jos niekada nesužinos kas yra meilė, ir tai mane džiugina. O džiugina tas, kad aš ne viena. Ne viena kvailė kuri papuolė į aštrius spąstus...

Visos Meilės PaslaptysWhere stories live. Discover now