Visos Meilės Paslaptys

Savo dukroje pamačiau save

Savo dukroje pamačiau save.
Tokia pat naivią,
Tokia pat gerą.
Savo dukroje pamačiau save.
Vaikino atstumta kentėjo ji amžiais.
Kartu su dukra kentėjo aplinka.
Rožės darėsi niūrios,
Dangus temo,
O mama verkšleno.
Juk aš,
Aš buvau tokia pat.
Tokia pat naivi,
Tokia pat gera.
Vaikino atstumta aš bėgau ilgai.
Bėgau miškais,
Bėgau keliais,
Bėgau kaimais.
O gal tai tik kelias mano galvoje?
Pabėgimas nuo sunkumų - dažnas įvykis mūsų gyvenime.
Tik viską praėjus, galima suprasti kas gi yra tas gyvenimas,
Kas gi yra ta meilė,
Kas gi yra tie jausmai,
Ir kas gi esi tu.
Užbaigus šias eilutes,
Savo dukroje pamačiau save...