Apsimetėlė

9.

-Ką čia veikia tas Julijus? Maniau, būsim tik mes su Edena.

Suderinau istorijos egzamino pasiruošimo grupės susitikimą penktadienio vakare Lėjaus namuose. Vaikinas nudžiugo mano naujiena, iškart pradėjo organizuoti, užpirko maisto ir gėrimų lyg ruoštųsi vakarėliui, tačiau praleido tai, kad Edena atvyks su savo draugais.

-Aš tau sakiau, kad jie bus trys,- sušnypščiau atgal. Lėjus pasivedė mane pasikalbėti virtuvėje, o kitus paliko lauko terasoje įskurti.- Kaip tavo manymu būtų atrodę, jei kviesčiau tik Edeną į tavo namus? Tai gal dar reikėjo pasakyti, kad būsi tik tu ir ji. Galėtum padėkoti.

Lėjus patempė lūpą nužvelgdamas per langą Julijų - vaikiną garbanotais šviesiais plaukais. Nelabai jį pažinojau, bet jis priklausė Edenos draugų būreliui.

-Žinoma, kad aš tau dėkingas,- atsakė atsidusdamas.- Teks susitaikyti su papildomomis kliūtimis.

-Lėjau,- garsiai iškvėpiau.- Prisimink, ką kalbėjome. Turėsi pasistengti nebūti tokiu kaip dabar ir elgtis šiek tiek kitaip nei tau būdinga. Tu neturi sužavėti Edenos savo namais ar pasipūtusiu charakteriu. Apskritai nesistenk jos sužavėti. Elkis natūraliai, mes ruošiamės istorijos egzaminui.

-Neketinau laikyti šito kvailo egzamino, bet dabar teks,- vyptelėjo Lėjus.

Norėjau trenkti sau per veidą ir tada jam du kartus. Jis visiškai nesusigaudė.

-Tu privalai laikyti istorijos egzaminą. Turi išlaikyti mažiausiai tris egzaminus, kad įstotum į universitetą. Bent nepasirodyk Edenai, jog to nesupranti.

-Viskas bus gerai,- drąsindamas save šyptelėjo vaikinas.- Tu man padėsi.

Nematydamas mano suraukto veido Lėjus išėjo į terasą. Išskėtęs rankas kaip tikras namo šeimininkas, jis kvietė visus prisėsti ir įsitaisyti. Buvau pagalvojusi apie Lėjaus tėvus, kad dar nė karto nemačiau jų namie. Jie tikriausiai būdavo dažnai išvykę, tad vaikinui ir priklausė čia vadovauti. Bei praktiškai augti be tėvų ar be jokio kito atsakingo suaugusio.

Kažin, kokia Kazo situacija. Jei jis gyveno kartu su Lėjumi, jo čia tėvų tikrai nebuvo. Kažką buvau girdėjusi, kad jie išsiskyrę.

Nusipurčiau nereikalingas mintis. Mano smalsumas galėjo smarkiai išaugti, bet turėjau susiimti, juk tai ne mano reikalas ir man neturėtų rūpėti.

Išėjau į terasą. Edena, Fadė ir Julijus buvo susėdę dešinėje pusėje, o Lėjus stalo gale, arčiau Edenos.

-Petra, gal galėtum atnešti gėrimus ir užkandžius?- nejučia paprašė vaikinas.

Buvau jau beveik padėjusi užpakalį ant kėdės šalia jo. Sustojau žiūrėdama į jį. Žinau, kad jis visko pripirko lyg susikvietęs dešimt žmonių, tačiau nesitikėjau tokio prašymo. Juk pats gali nueiti ir pasiimti.

-Viskas šaldytuve, gali atnešti?- dar kartą paprašė Lėjus jau pažiūrėdamas į mane.

Edena tikriausiai šito neišgirdo. Ji tuo metu buvo palinkusi prie Fadės kompiuterio. Sukandusi dantis gręžiau Lėjų, bet vaikinas nesuprato ir nebekreipdamas dėmesio nusisuko nuo manęs. Tiesiog nuostabu. Jam suteikta tokia proga, o jis ją išmetė pro langą.

Garsiai atsikrenkštusi atsistojau pasiremdama į stalą ir nuėjau į virtuvę. Blogiausia, kad negalėjau prieš visus atsikirsti Lėjui, būtų sukeltas nesusipratimas. Bet dabar per vaikino ne pastabumą jaučiausi pažeminta ir kvailė, kad nieko nepasakiau.

Dūsaudama atidariau didžiulį šaldytuvą. Maisto buvo prikrauta daug daugiau nei aš su broliais suvalgome per savaitę. Kas Lėjui ir Kazui gamina valgyti? Neatrodo, kad patys tai sugebėtų. Tikras maisto švaistymas.