Na ką, smegenys, įsijunkit, reikia išsaugoti Elounor.
-Reikia, kad jis gražiai atsiprašytų,- garsiai pareiškiau savo mintis. Louis linktelėjo. Staiga suskambo mano mobilus. Atsiprašiau ir atsistojus paėjau šiek tiek atokiau nuo jų ir išsitraukiau telefoną. Skambino nepažįstamas numeris.
-Klausau?
-Labas,- tarė kažkur girdėtas balsas. Tas akcentas...
-Niall?- paklausiau šiek tiek išsigandusi.
-Gražiai atrodai, meile,- apžvelgiau valgyklą. Jo nebuvo.
-Tu mane seki?
-Aš juk taip pat lankau šią mokyklą,- nusijuokė. Suraukiau antakius.
-Ko nori?- pikčiau ištariau. Prisidengiau kitą ausį pirštai, kadangi valgykloje buvo šurmulys.
-Tavęs, mažute.
-Niall, nejuokink.
-Patiko rožė?
-Tai ten tavo darbas?- įpykau.
-O manei, jog tai tavo gerutis Zayn? Beje, ne toks jis jau ir gerutis,- sukikeno.
-Kaip suprasti?
-Na...
-Niall, kalbėk!
-Jei tik šiandien susitiksi su manimi,- sušnibždėjo.
-Nesvajok.
-Na tuomet, Zayn liks paslaptis...
-Gerai jau gerai, bet tai nebus koks nors tai pasimatymas ar dar kas. Tik susitiksim, tu viską išklosi ir skirtysimės, supratai?
-Uh, Alex... Na gerai,- prižadu, kad jis dabar nusišypsojo,- Šiandien šeštą atvažiuosiu tavęs pasiimti.
-Sutarta,- pasakiau ir padėjau ragelį. Jei aš jau su Zayn, tai tuomet turiu žinoti viską apie jį, o išgirdusi nuspresiu ar Niall meluoja ar ne. Grįždama prie stalo įsirašiau Niall numerį.
-Kur buvai?- paklausė Zayn.
-Kalbėjau telefonu,- atsakiau šyptelėdama.
-Su kuo?
-Su mama, Zayn,- ramiai ištariau. Suskambo skambutis ir aš greit išėjau iš valgyklos, o paskui mane ir Zayn. Trisha liko su Louis. Turbūt jie neis į pamoką. Louis tikrai blogai. Su Zayn nuėjome prie geografijos kabineto ir greit įėjome. Mus pasitiko piktas mokytojos žvilgsnis.
Pamokoms pasibaigus ėjau namo viena. Zayn siūlėsi pavešti, tačiau atsisakiau. Visą dieną nemačiau El. Turbūt išėjo namo. Vargšelė, tačiau kertu galvą, kad jau šią savaitę jie susitaikys. Jie negali gyventi vienas be kito. Pavydžiu jiems tokios meilės.
Namuose buvau viena. Tėvai buvo dalykiniame darbo susitikime. Laikrodis rodė pusę keturių. Niall atvažiuos šeštą. Turiu dvi valandas su puse. Uhh... Ka veikt? Šis klausimas tikriausiai dažniausiai naudojimas visų žmonių. Reiškias, nors kažkuo visi esame panašūs. Na, aišku, turime ir daug kitų panašumų, tokių kaip plaukų, akių, odos spalvos, ūgis ir taip toliau.
Pražiūrėjau televizorių dvi valandas ir nutariau eit nusimaudyt ir persirengt. Išjungiau "labai įdomią" laidą apie politiką ir nuėjau į vonią.
Nusimaudžius nuėjau į kambarį ir persirengiau šviesiai mėlynus džinsus aukštu liemeniu ir baltą maikutę trumpom rankovėm su emoji. Plaukus išdžiovinau, iššukavau, patiesinau ir palikau lengvai kristi ant nugaros. Šiek tiek pasidažiau ir pasiėmus telefoną nulipau laiptais žemyn. Apsimoviau baltus Vans ir išėjau iš namų. Užrakinau duris ir pasiėmiau raktus į tą pačią ranką, kurioje yra ir telefonas. Apsisukau į vartelių pusę ir ten jau stovėjo juodas BMW X5. Priėjau prie jo ir iš vairuotojo pusės išlipo Niall. Jis buvo su mėlynais džinsais ir balta maike. Iš tikrūjų, tai mes buvom apsirengę panašiai. Cukruotas mėšlas.
YOU ARE READING
Love your enemies
FanfictionVienas iš dešimt Dievo įsakymo juk yra "Mylėk savo priešą", ar ne? Taip nutiko ir man. Bet aš nesigailiu to. Labiau net džiaugiuosi dėl to. Bet nenoriu dabar imt ir viską jums išpasakot, patys pamatysit. Na, tiksliau paskaitysit. ...