Love your enemies

Part 2

-Tai beviltiška, Hemmings. Taip kabini panas?- nusijuokė kažkoks žmogus. Tai buvo Zayn.
-Ko tau čia?- piktai tariau. Jis pavartė akis ir nuėjo prie savo šutvės, kuri čia katik atėjo. Mačiau kaip Perrie su juo net nesikalba. Vėl atsisukau į Lu.
-Tai, papasakok ką nors apie save,- nusijuokiau.
-O gal dešimt faktų į dešimt faktų?- paklausė taip pat nusijuokes.
-Ok, tu pirmas,- pasakiau ir mirktelėjau.
-Ok. Aš gyvenau Australijoje, su mama ir tėčiu, ir... ir su... sesute,- mačiau, kad jis nuliūdo,- Čia atsikraustėm todėl, nes ji mirė,- mačiau mažytes ašaras jo akyse.
-Užteks, Lu, viskas gerai,- pasakiau ir pasilenkus jį apkabinau,- Gali daugiau nieko nebesakyti.
-Ačiū, Alex ,nors tu manęs dar nepažysti, bet jau atrodo, kad mes draugai nuo gimimo,- menkai šyptelėjo.
-Man irgi taip atrodo,- irgi šyptelėjau ir paleidau jį. Man iš tiesų atrodė, kad mes giminingos sielos. Nors tai ir juokinga.
-Žinai, nors aš ir nepažystu tos blondinės kuri draugauja su Zayn, bet man atrodo, kad ji kalė,- pasakė ir nažymiai parodė pirštu į man už nugaros esantį stalą. Aš apsisukau ir išvydau vaizdą. Perrie su Zayn vėl laižosi.
-Jo... Bitches never change,- pasakiau ir nusijuokiau atsisukus į Luke. Jis irgi nusijuokė.
-Jei mes jau tokie panašus, tai gal reikėtų susitikt dažniau?- nusijuokė- Vienu žodžiu, man nesiseka su kalbom, o kita, gal tiesiog apsikeičiam numeriais?- paklausė susigėdes.
-Žinoma,- nusijuokiau ir padaviau jam savo telefoną. Jis man savo. Kai baigiau vėl gražinau jį Lu, o jis gražino mano.
Suskambus skambučiui nutarėm eit pasivaikščiot po mokyklą.
-Tai, ką mėgsti veikti laisvalaikiu?- paklausė iš oro.
-Kaip ir nieko gero, daug draugų neturiu, tad tiesiog sėdžiu namie,o tu?
-Aš irgi,- nusijuokė ir atkišo kumštį, aš priglaudžiau savajį ir abu kartu išleidome garsą panašų į "Bzzz".
-Kokia tau pamoka bus?- paklausiau.
-Muzika,o tau?
-Man irgi,- truputį nudžiugau, kad nereikės su juo išsiskirti. Aš nusivedžiau jį iki muzikos kabineto. Ten jau laukė nemažai mokinių, tarp jų ir toji garsioji šutvė. Kartu su Lu nuėjome toliau nuo jų. Neužilgo atėjo mokytojas, ponas Flausneris. Jis suleido mus į kabinetą. Ėjau kartu su Lu. Tam kabinete suolai buvo po du, tad nieko negalvojusi atsisėdau su Luke.
-Sveiki, kadangi šiandien pas mus yra naujokas, leisime jam prisistatyti, bet jam teks parodyti savo balsą.Taigi, Hemmings, dainuosi vienas ar nori kažką pasikviesti?-kalbėjo mokytojas.
-Jei galima pasikviesiu Alex,- šyptelėjo atsisukęs į mane. Mes buvom kalbėją, kad man patinka dainuoti ir,kad jam patnka dainuoti, bet...
-Tai, prašom, galite naudotis gitara arba pianinu,- pasakė mokytojas ir atsisėdo į savo vietą. Kartu su Lu pakilome iš savo vietų ir nuėjome ant mažytės scenos, kuri buvo priekyje klasės. Mačiau piktą Zayn žvilgsnį į Luke.
-Ką dainuosim?- tyliai jo paklausiau.
-Stay With Me, ok?
-Jo,- jis pasiėmė gitarą ir dvi kėdes. Vieną padėjo man, o kitą pasiėmė ir pasidėjo sau. Aš atsisėdau, kaip ir jis. Pasidėjo gitarą kaip reikia ir iškart pradėjo dainuot (pažiūrėkit https://www.youtube.com/watch?v=skCNh7BsyXk galvokit,kad tai dainuoja jie , kai bus 2:06 išjungkit, nes pradės kalbėt ten kažkas :D) . Klausiau jo tobulo balso posmą ir kai prasidėjo priedainis pradėjau dainuot. O vėliau dainavom kartu. Kol dainavom apžiūrinėjau klasę. Visi buvo netekę žado,o kai Lu nedainavo, truputį turėjau dainuoti pati, tai truputį išgazdino, bet neperdaug. Kai baigėme visi pradėjo ploti, išskyrus Zayn ir Perrie. Net ir jų draugai mums plojo. Mokytojas irgi plojo. Kartu su Lu atsistojome ir nusilenkėme. Aš sukikenau, Luke irgi.
-Šaunuoliai,- pagyrė mokytojas mus abu,- Alexie, nežinojau, kad taip gerai dainuoji,- nusijuokė, aš truputį nuraudau,- O tave, jaunuoli, galiu pagirti, turi labai gražų balsą,- Pagyrė Lu. Luke padėkojo ir mes nuėjom į savo vietas.
Pamoka praėjo gan greitai. Su Lu patrakėm į lauką, pakvėpuoti grynu oru.
-Gerai mes ten pavarėm,- nusijuokė.
-Tai sakai šimtajį kartą, Lu,- nusijuokia ir aš.
-Lu? Man patinka,- išsiviepė kaip asilas. Aš nusijuokiau ir atsisėdau ant suoliuko.
-Kokia pamoka?- paklausiau.
-Matematika,- šyptelėjo.
-Rimtai? Kaip faina,- apsidžiaugiau,- Man irgi,- nusijuokiau. Ačiū Dievui, nereikės vienai būti prie tų debilų grupės. Lu nusijuokė ir apsikabino mane. Aš nusijuokiau,- Lu, dūstu,- juokdamasi pasakiau.
-Dusk, viena mažiau bus,- nusijuokė ir vis dar nepaleido. Aš vaidinau ale įsižeidusia, bet nelabai sekėsi, nes jis mane kutent pradėjo.
-Ge...GGerai...Bai..kkk,- dūsdama nuo juoko sakiau. Jis paguldė mane ant suoliuko ir vis dar kuteno. Jis pats sėdėjo mano kojų gale, o kadangi jos buvo sulenktos ties keliais, jis laisvai galėjo pasiekt mano pilvą ir kutent.
Po žiauriai ilgų dviejų minučių jis baigė, o aš vos gaudžiau orą. Jis padėjo man atsisėst ir vis dar juokėsi. Jo juokas toks užkrečiamas, kad net aš ir vėl pradėjau juoktis. Staiga prie mūsų priėjo vienas iš Zayn šutvės. Blondinas kažkoks.
-Sveiki, netrugdau?- nusijuokė. Mes su Lu susižvalgėm.
-Ne, ko atėjai? Zayn siuntė,- piktai tariau.
-Nea. Aš čia kaip tik dėl jo. Ai, beje aš Niall Horan, arba tiesiog Niall,- šyptelėjo. Vaikinukas turėjo šviesius plaukus ir mėlynas akis. Buvo nelabai aukštas, neatrodė agresyvus. Visiška Zayn priešingybė.
-Tai, Niall, ko atėjai?- paklausė Lu.
-Aš čia dėl Zayn. Jam kažkas pasidarė,-atsisėdo šalia mūsų,- Jis nori tau,-parodė į Luke,- keršyti dėl Bleik. Nežinau kokio velnio, bet nori. Mes jam sakėm, kad jis turi Perrie ir, kad nesikištų kur jam nereikia, bet jis neklauso, net nesako dėl ko nori keršyti už tave,- parodė į mane,- Saugokitės jo, jis nenuspėjamas. O gal jūs žinot dėl ko jis taip daro?
-Ne, jis mano priešas. Neįsivaizduoju,- tariau pasimetus.
-O aš žinau. Jis gi ją myli kažkaip,- nusijuokė Lu,- Juk tada kai per pamoką ją pabučiavau, kad jai įrodyčiau, kad jis rimtai ją įsižiūrėjas, jis pakilo ir norėjo man trenkt, bet Alex jį sulaikė, o jis visas piktas išlėkė iš klasės, o dabar kreivai žiūri į mane. Lengva kaip 2x2,- ir vėl nusijuokė. Aš ir blondinukas žiūrėjom apšalę.
-Bet kam jam aš, jei jis turi Perrie?- paklausiau.
-Amm... Jo.. Nežinau,- sutrikęs kalbėjo Niall,- Gerai,man jau metas.Susitiksim gal kažkada, laikykitės nuo jo atokiau, o aš pasakysiu Harriu ir Liamui apie tai,- pasakė ir apsisukęs nuėjo.
-Jo... Va čia tai jo,- kalbėjau vis dar apšalus. Lu nusijuokė ir nusivedė mane atgal į mokyklą, o ten pamatėme...