Hanna P.O.V
-Harry tu gal durnas?! Anksčiau pasakyt negalėjai?-įniršau
-Hanna suprask kad aš tik noriu tave apsaugot po velnių...-susiėmė už galvos
-Ką dar ji sakė?-kiek aprimau
-Keršys ir tiek..-atsiduso
-Tada aš eisiu ir visiem jiem taip iškaršiu kailius kad bijos pasirodyt gatvėj-įsidrąsinau
-Pasakei ir pati nepatikėjei..juk žinai kad viena prieš visą gaują tu nieko nepadarysi..-priėjo arčiau manęs
-Tu mulkis..galėjai iškart man pasakyt..aš ne mažas vaikas. Apsigint ir pati galėčiau-susiraukiau
-Atsiprašau..-nuleido galvą
-Nepykstu..tu tik nori mane apsaugot..aš jau galvojau kad tu mane apgaudinėji-šyptelėjau
-Negalėčiau taip pasielgt su tavim-apsikabino
-Gerai o ką ruošiamės daryt?-pakėliau akis
-Nežinau..reikia pagalvot o dabar negalvok apie tai-šyptelėjo
-Aha..-sumurmėjau. Nepamiršk kad penktadienį einam į koncertą-pridūriau
-Nepamiršau-linktelėjo. Bėje mano mama kviečia tave pietų šiandien-pridūrė
-Tu rimtai?-pakėliau antakius
-Jap. Ji jaučiasi skolinga kad padėjei jai-sunėrė mūsų pirštus
-Gerai sutinku-pavarčiau akis
-O dabar gal nori eit pasivaikščiot?-pasiūlė
-Žinoma-linktelėjau. Tik palauk persirengsiu-mirktelėjau
-Dėl manęs gali eit kad ir su pižama-nusijuokė
-Šiknius-prikandau lūpą
-Nejaudink manęs-susiraukė
-Aš ir nejaudinu. Geriau sukis į kitą pusę kol rengsiuos nes tada tikrai susijaudinsi-pavarčiau akis
-Klausau mamyte-sumykė ir nusisuko
Pradėjau rengtis ir garbanius vistiek nesugeba ramiai išsėdėt.
-Arba sėdėk ir žiūrėk į sieną arba lėksi iš mano kambario-pasakiau griežtu balsu
-Bet aš nieko negaliu padaryt. Aš labai tavęs noriu-prirėmė mane prie sienos ir nutempė lūpą
-Hazz baik. Aš tik su apatiniais ir jei įeis netyčia Amy bus tikrai nejauku-susiraukiau
-Man vienodai šviečia-pradėjo bučiuot kaklą
-Harry-pyktelėjau
-Nu gerai gerai-atsitraukė
Greit užsimečiau džinsus ir megztuką. Abu išėjom tiesiog paprastai pasivaikščiot o paskui pietų į Harry namus. Nežinau kodėl bet Jessicos grasinimai manęs nė kiek negasdina. Tegul pasprinksta jais. Pati kalta kad prisiprašė į snukį. Jei reikės tai pakartosiu tą patį ir dar dadėsiu.
-Tu nė kiek nebijai?-paklausė garbanius
-Ko?-pakėliau antakį
-Jessicos-atsakė
-Jos? Ji tik dar viena kekšė kuri man nekelia jokios baimės. Tik šiaip nesamones daro ir tiek..-nusijuokiau
-Bet man vistiek neramu-jo veide nemačiau šypsenos
-Tau nėra dėl ko nerimaut. Tu visada su manim-paliečiau jo skruostą
-Jeigu ji tau padaris kažką užmušiu visus kas jai padeda-apkabino mane
-Žinau-tyliai pasakiau
