Vakarienė ėjosi puikiai. Po jos mudu su Harry išėjom pasivaikščiot.
-Po tavo mamos vestuvių liks dvi savaitės ir aš išvažiuoju-atsidusau
-Žinau..man labai tavęs truks-nuleido galvą
-Ir man tavęs-suašarojau
-Hanna prašau..tik ne ašaros..man nepatinka kai tu verki-nušluostė riedančius krislelius mano skruostu
-Ir kas gi čia?-už savęs išgirdom moterišką balsą
-Dink iš čia Jessica-piktai suurzgė Harry
-Juk žinai kad negaliu eržiliuk-mikrtelėjo
-Kurios tu vietos nesupratai kekše?-prabilau
-Tu kentėsi lėlyte. Ankščiau ar vėliau atsiimsi už viską mažute-sušnypštė
-Aš tavęs nebijau kale-piktai pažiūrėjau į ją
-O turėtum. Dar dabar ant mano kūno liko daug mėlynių-prisiartino
-Nejuokauk. Jei tik nori galiu dar kartą tave pamokyt. Šįkart įmerkčiau tavo veidą į mėšlą-nusijuokiau
-Dar susitiksim-atsiuntė man oro bučinį. Gaila kad renkiesi ją Harry. Būtumėm puikiai sutarę kaip ir lovoj-atsisuko į garbanių ir apsiuko eit
-Nu jau ne. Prie mano akių tu su mano vaikinu neflirtuosi-sumurmėjau ir pasileidau link jos bet mano ranką sučiupo vaikinas
-Hanna ramiai. Ne dabar. Dar ne laikas-suspaudė mane savo glėby
-Paleisk. Dar galiu ją pasivyt-tyliai pasakiau
-Ne. Niekur tu neisi. Neleisiu dar giliau įklimpt tau į šitą mėšlą-suėmė mano veidą ir švelniai pabučiavo
Bučinys mane nuramino. Kas jau ko bet tik garbanius sugeba mane nuramint. Jei dabar šalia jo nebūtų Jessica turbūt gulėtų negyva. Su mielu noru pratyščiau jos snukį per Londono gatves.
-Jau rami?-paklausė garbanius
-Aha-sumurmėjau
-Einam palydėsiu tave namo. Jau vėlu ir šalta-apglėbė mane savo rankomis
-Kaip nori-linktelėjau
-Šok panešiu-atsistojo prieš mane
Aš užšokau ant Harry nugaros ir visą kelią jis mane nešė.
-Bėje keksiukai buvo nerelūs-nešdamas tarė
-O kaip gi kitaip-nusijuokiau. Ką veiksi grįžęs namo?-paklausiau
-Nežinau. Krisiu į lovą ir galvosiu apie tave-sukikeno
-O jeigu pas mane pasiliktum?-prikandau lūpą
-Mmmm...manau sutiksiu su šiuo gundančiu pasiūlymu tik kaip tavo seneliai?-sukrizeno
-Jie jau miegos. Tyliai įsėlinsim-pasakiau
-Tada varom greičiau nes aš noriu tavęs benždžionėle. Bėje tu vėl kvepi žiauriai skaniai ir su mielu noru tave suvalgyčiau-sucypė
-Hazz-nusijuokiau
-Kąą?-sumykė
-Ar nors kartą gali negalvot kaip čia mane iškrušus?-susiraukiau
-Aš tik erzinu tave bet šios minties neatsisakau-sukrizeno
-Kudlius-sumurmėjau
-Ej juk sakiau kad manęs taip nevadintum. Kuo tau kliūva mano plaukai?-pyktelėjo
-Man patinka tavo garbanos ir net labai-pavarčiau akis
-Tikrai?-išsišiepė
-Tikrai-pakštelėjau jam į skruostą
