Šiandien paskutinis mano vakaras Londone. Jį praleisiu su draugais ir Harry. Gaila kad gyvenu ne čia..seneliai grįš tik rytoj todėl visi renkasi pas mane ir Amy.
Atsisėdau savo kambary ant lovos ir pro akis praskriejo visa šita vasara. Man šito tikrai trūks. Iš alių pasipylė keletas ašarų..pasiilgsiu visko..į kambarį atėjo Amy ir nieko nesakiusi apkabino.
-Man labai visko trūks..-atsidusau
-Bus keista eit be tavęs į tūsus ir šiaip liūdna..-nuleido galvą
-Niekada nepamiršiu ką patyriau čia šią vasarą-šyptelėjau
-Ir aš. Norėčiau kad gyventum čia-prisilgaudė
-Būtų nerelu-pasakiau
-Šiandien namus paliksiu tau ir Harry o pati eisiu pas Maiką-pakilnojo antakius
-Iškrypėlė-sukikenau
-Kaip manai kaip susiklostys jūsų abiejų gyvenimas kai išvažiuosi?-paklausė
-Nežinau..turbūt abu gyvensim toliau o ypač jis..numanau kad vėl bus toks pats kai susitikom pirmą kartą-patrukčiojau pečiais
-Nori kad padečiau susidėt tau daiktus?-pasiūlė
-Kaip nori-šyptelėjo
Abi pakilom nuo lovos ir priėjom prie spintos. Ištraukėm mano lagaminus ir pradėjom tvarkingai po truputį kraut mano daiktus į juos. Per valandą viskas buvo jau sudėta. Pamačiusios kad jau temsta apsirengėm normalesniais drabužiais ir nulipom į apačią laukt visų. Suskambo durų skambutis.
-Labas-pasakiau išvydusi garbanių
-Labas-tarė
-Užeik-šyptelėjau. Ankstyvas-pridūriau
-Gi žinai kad noriu su tavim pabūt-atsiduso
-Taip. Kai visi vėliau išeis liksim dviese-prisiminiau ką sakė Amy
-Tai Amy išeis pas Maiką?-išsišiepė
-Taippp-prikandau lūpą
-Hanna nedaryk taip-susiraukė
-Upsyy..pamiršau-nusijuokiau
Vaikinas priėjo ir apkabinęs per liemenį stipriai pabučiavo. Mūsų bučinį nutraukė prasivėrusios durys. Visi sulėkė ir teko mums atsitraukt vienas nuo kito.
-Pratęsim vakare-pamerkiau akį
Vakaras su draugais ėjosi puikiai. Išties sunku juos visus palikt..prisijuokėm,prisiverkėm ir išsikalbėjom. Su visais rytoj dar susitiksiu oro uoste. Kad ir kaip nenoriu liūdnų atsisveikinimų vistiek teks..
Kai visi išėjo likom dviese su garbanium. Paskutinė naktis kurią turim praleist nepamirštamai.
Abu nuėjom į mano kambarį. Garbaniaus akys užkliuvo už mano lagaminų ir iškart nuleido galvą.
-Nežiūrėk į tą pusę..man ir pačiai sunku-atsidusau
Nieko nesakęs vaikinas įsisiurbė į mano lūpas. Buvau užgulta jo viso kūno. Po kelių minučių gulėjom tik su apatiniais. Paskutinį kartą pajaučiau Harry savyje. Po visko gulėjom vienas šalia kito tamsoj ir nieko nesakėm vienas kitam.
-Ar gali pažadėt kad niekada manęs nepamirši?-paprašė
-Niekada nepamiršiu-pakuždėjau
-Ir aš tavęs-sunėrė mūsų pirštus
------------------------------------------------------
Pabudau ryte nuo žadintuvo. Harry atsibudo man iš paskos. Lėktuvas po penkių valandų todėl vistiek reikia atsikelt anksčiau.
-Labas rytas-pakštelėjau jam į lūpas
-Labas beždžionėlė-prisitraukė ilgesniam bučiniui
Nuo tokio jo poelgio išsišiepiau.
-Leisi man tave nuvešt į oro uostą?-paklausė
-Taip-linktelėjau
-Gerai. Tada renkis o aš nunešiu tavo daiktus į mašiną nes dar kai kur tave nusivešiu-šyptelėjo
-Kur?-pakėliau antakį
-Neklausinėk o renkis-nusijuokė
-Uhh nu gerai-pavarčiau akis
Išsiritau iš lovos ir nuėjusi į vonią atlikau rytinius ritualus. Grįžusi į kambarį neradau Harry ir savo lagaminų. Vakar pasilikau drabužius kuriuos rengsiuos skrydžiui todėl greit apsirengiau ir nuėjau pas garbanių.
-Tai kur mes važiuojam?-paklausiau
-Į tą pievą-atsakė
-Man ten patinka-pasakiau
-Žinau. Todėl ir noriu paskutines valandas su tavim praleist ten-sunėrė mūsų pirštus
Kai atvažiavom į vietą atsisėdom vidury pievos. Nepastebėjom kaip greitai prabėgo laikas ir iki mano lėktuvo liko valanda.
-Laikas važiuot-atsidusau
-Taip..-nuleido galvą
-Pažadėk kad niekada daugiau savęs nežalosi-paprašiau kai važiavom
-Negaliu Hanna..-papurtė galvą
-Harry-pyktelėjau
-Gerai gerai pažadu..-nusileido
Kai atvažiavom į oro uostą mūsų jau laukė seneliai,Amy ir visi kiti. Atsisveikinant visi apriverkėm..net ir vaikinai..
-Man jau laikas į lėktuvą-apsikabinau garbanių
-Nepamiršk manęs-švelniai pabučiavo paskutinį kartą
-Sudie-pakuždėjau
Atsitraukusi nuo vaikino pradėjau eit link lėktuvo. Atsisukusi dar kartą visiems pamojavau. Po kelių minučių jau sėdėjau lėktuve ir palikau juos..
Taigi čia yra paskutinioji istorijos dalis. Dėkoju kas skaitėt ir labai ačiū už nuomones bet vote. Tikrai nesitikėjau kad tiek surinksiu! Dabar tęsiu aną istorijos versiją ir tikiuosi kad skaitysit ją! :)) ypač dėkoju skaitytojai numeris 1 bebrushkinas už nerelius komentarus kurie mane skatindavo rašyt toliau :)
