Spalvotas Gyvenimas (Ltu)

1

Nuotraukoje pavaizduota Emilija. P.S. nepamirskit palikti komentarų ir paspausti migtuką"vote" AČIŪ
_____________________________

Einu mokyklos koridoriumi, kažkoks vaikinas atėjo man už nugaros ir nuo mano pečių paėmė mano kuprinę.
-Sveika, galiu panešti, ji atrodo sunki.
-Labas, ji nėra sunki.
-Na, bet vis tiek, galiu ?
-Kad jau taip nori,-nusijuokia,- imk, nešk.
Jis paėmė mano kuprinę ir užsidėjo ją ant peties, dabar jau nešė dvi kuprines ir sportinį maišelį.
-Koks šios gražuolės vardas,-jis pasižiūrėjo į mane ir nusišypsojo.
-Kokios dar gražuolės?-paklausiau ir apsimečiau kad nesuprantu, jog jis kalba apie mane
-Apie tave, durnele, aš kitos gražuolės čia nematau,-jis nusijuokė, aš jam pritardama taip pat.
-Aš Emilija, o tų kas toks ?
-Erikas,- jis nusijuokė ir kaip supratau iš mano žodžių.
-Nesijuok nu,- nusišypsojau jam,- o tai nebeleisiu nešti kuprinės,- mes pradėjome juoktis.
-Gerai, gerai, nebesijuoksiu.
-Ačiū,- nusišypsojau savo miela šypsenėle.
Priėjome prie Lietuvių kalbos klasės, aš pasiimiau savo kuprinę iš Eriko.
-Ačiū,- padėkojau jam.
-Nėra už ką, gražuole. Kiek tau liko pamokų?
-Ši paskutinė, o kas?
-Tada gerai, gal nori kad po pamokų parveščnamo?
-Nereikia.
-Nagi, prašau.
-O tau dabar bus paskutinė pamoka?
-Galima sakyti ir taip.
-Kaip suprasti?
-Jei leisi parvežti iki namų paaiškinsiu, bet kai busime prie jų.
-Na gerai.
-Tai po pamokos susitinkam stovėjimo aikštelėje.
-Ok.
-Sėkmės, neprisirink dvejetų, mažute.
-Aš ne mažutė, be to ačiū, mažiau,- aš nusijuokiau.
-Iki.
-Iki.
Ech, laukia dar viena nuobodi pamoka. Aš žinoma mėgstu lietuvių kalbą, bet dabar.. Man vis dažniau rūpi draugai, o ne mokslas, na aišku vis dar gaunu pora 10, kelis 9 ir kartas nuo karto 8, bet manau kad ir tai vis dar gerai. Įėjau į klasę ir visi į mane žiuri kaip į kokia ateivę.
-Tau viskas gerai, gal tau reikia pas sesele?-paklausė mokytoja.
-K-kaip suprasti?- paklausiau sumikčiodama.
-Tu visa perbalusi, tau nėra bloga?
-Na ne.
-Tada gerai, bet vis tiek važiuok namo, nes atrodai prastai.
-Amm.. Bet pas mane nieko nėra namie, mama grįš tik po pusvalandžio.
-O tų raktų neturi?
-Na kaip ir ne, nebent būtų brolis grįžęs jau, bet nemanau kad jam jau pasibaigė pamokos.
-O tų negali jam parašyti?
-Tuoj,-išsitraukiau telefoną ir pradėjau rašyti sms broliui.
Aš-"Labas, ar tų jau namuose?"
Paulius-"Jo, o kas?"
Aš-"Tuoj grišiu"
Paulius-"Ok"
-Jis namie?-paklausė mokytoja.
-Jo.
-Tai susirinkimas daiktus ir bėk namo.
-Na gerai.
-Žiūrėk, nesusirg.
-Aha.
Išėjau iš klasės ir nuėjau į auklėtojos klasę, ji neturėjo pamokos, todėl taisė aštuntokų darbus.
-Kur eini?-paklausė nepakeldama galvos nuo testų.
-Mokytoja sakė, jog atrodau prastai ir liepė eiti namo.
Auklėtoja pakėlė galva ir nužvelgė mane.
-Tų visą išbalusi, susirink daiktus ir bėk, nesusirk tik.
-Pasistenksiu.
Susirinkti visus daiktus ir apsivilkau striukę. Išėjau iš mokyklos ir matau..