Demented Soul {lwt}

3

Drebėjau būdamas kambaryje. Man buvo šalta, ir nenutuokiu kodėl.

Laikiau atidarytą langą, o iš dangaus krito baltos mažos dalelės, kurių pavadinimo nepamenu.

Tai kas vertė mane šalti, ėjo iš praverto lango. Nenorėjau jo uždaryti, nes betkurią akimirką pro jį galėjo įskristi mano angelas, su kuriuo dažnai kalbu.

Laukiau jo, bet angelas taip ir nepasirodė. Turbūt jis turėjo svarbesnių reikalų už mane.

Šiąnakt mačiau drugelius ant lubų. Jie buvo it mano plaštaka.

Bet jie tik ropinėjo lubomis, ir nei vienas nesuplasnojo mano kambaryje.

Kaip jie čia atsirado?

Ir tuomet aš garsiai surėkiau "SKRISKIT!"

Ir visi iki vieno būriu, įskrido į mane.