Angelas nenutuokė kas vyksta manyje.
Kodėl tai buvo taip komplikuota?
Aš nepamenu žodžių. Su laiku vis daugiau.
Dabar nežinojau, kaip pasakyti tai, kas manyje.
"Papasakok man"
"Aš nežinau. Tai negerai"
Jis atsisėdo ant žemės ir netrukus mano kambarys užsipildė rūku.
Lyg debesys ant žemės.
Lyg debesys, kuriais galėčiau vaikščioti.
"Aš tebuvau paprastas berniukas, patikėjęs tuo, kas neįmanoma."
Jis vertė mane jaustis suinteresuotu.
Palinkau į jį, tylomis sukuždėdamas.
"noriu žinoti daugiau"
"Aš tiesiog patikėjau angelais"
"Patikėjau savimi"
YOU ARE READING
Demented Soul {lwt}
Short StoryVisi sakė, kad aš buvau šiek tiek išprotėjęs, bet nei vienas iš jų nežinojo kodėl.
