Jei galėčiau skristi, nuskrisčiau pas žvaigždę, kuri šiąnakt vėl kalbėjo su manimi.
"Mielasis Louis, atleisk man, kad taip delsiu, bet dar ne laikas. Turėsi palaukti, gerai?"
"Lauksiu kiek reikės"
Sėdėjau ant palangės apsikabinęs kelius. Didelėmis akimis žiūrėjau į mėnulį, man vėl buvo šalta.
Nagais perbraukiau per sieną šalia. Man patiko tas garsas, tad pradėjau raižyti sieną nagais.
Jutau kaip man skauda. Rėžiau stipriai ir visos įrėžtos linijos buvo ryškios raudonos spalvos. Kaip ir mano pirštai.
Aš bijojau. Bijojau dėl to, kai skaudėti pradėjo per daug.
KAMU SEDANG MEMBACA
Demented Soul {lwt}
Cerita PendekVisi sakė, kad aš buvau šiek tiek išprotėjęs, bet nei vienas iš jų nežinojo kodėl.
