"Tie žmonės su baltais drabužiais mano, jog kalbu su savimi" atsidūstu, o angelas atsisėda ant žemės.
"Jie tušti. Netikėk jais"
"Jie nenumano, jog kalbu su angelu"
Vaikinas su sparnais nusišypso, jo šypsena tokia nuostabi.
"Ar žinai kad einu pas tave per dažnai?" Jis atlenkia galvą.
"Kodėl?"
"A-aš nežinau"
YOU ARE READING
Demented Soul {lwt}
Short StoryVisi sakė, kad aš buvau šiek tiek išprotėjęs, bet nei vienas iš jų nežinojo kodėl.
