Jo balsas buvo tai, ko man reikėjo.
Girdėdamas jį, aš norėjau nuskęsti. Nuskęsti jo balse.
Bet aš negalėjau.
Aš privalau skristi.
"Tavo balsas. Tai nuostabu"
Migla kambaryje nyko, ir čia buvo pilna drugelių. Ir vėl.
"Ar matai drugelius, mano Louis?"
Žodžiai, ištarti iš jo lūpų padėjo pasijusti lyg danguje.
Jis pavadino mane savo.
Savo Louis.
"Aš matau juos, bet man įdomu žiūrėti į tave, mielas angele"
KAMU SEDANG MEMBACA
Demented Soul {lwt}
Cerita PendekVisi sakė, kad aš buvau šiek tiek išprotėjęs, bet nei vienas iš jų nežinojo kodėl.
