I Will Try To Save You

7.Paslaptingasis ponas

  Drakas pragulėjo ligoninėje dvi savaites be sąmonės. Madam Pomfri jį apšokinėjo kiek buvo galima daugiau. Girdė visokiausiais viralais ir žoleles dėjo į arbatą, bet niekas nepadėjo. Taip ir liko tysoti pataluose be supratimo kas vyksta.
***********
-Girdėjai? Drakas ligoninėje!- su trykštančiu džiaugsmu pasakė Ronis Hariui.
-Taip, bet kur Hermiona? Ne jau kažkas atsitiko? Ji gi buvo kartu Kiauliasodyje.- sunerimęs sukiojo galvą po salę ieškodamas plaukų kupetos.
-Jeigu ją sužeidė,tai žinok atsirūgs jam. Ir netgi labai skaniai.-Primerkė akis ir pasitrynė delnais.
-Neįsijausk, ereli tu, nelaimingas. Žeminti kitus tik ir temoki. Nustok pavydėti jiems abiems. Nes tu puikiai žinai, kad tau nesiseka, nes esi ryžas ir storas kaip stuobrys.-Išnypštė Niurzga.
Kaip jis nuėjo, Ronis pasižiūrėjo klausiamuoju veidu į draugą ir aiškiai matės, kad pyksta.
-Tai čia jau tavo bėdos, drauguži.- ciptelėjo Haris,- atleisk, negaliu būti dabar su tavim, Džinė prašė padėti su transfiguracija. Iki, susimatysim per vakarienę,- draugiškai pliaukštelėjo į peti ir susirinkęs knygas su pergamento ritinėliais išskuodė iš salės link lauko. Taip ir liko raudonplaukis sedėti vienas su pirmakursiais.
*********
-Atsiprašau? Galima užeiti?
-Ne, jis turi ilsėtis,- rašydama ant pergamento Pomfri pasakė.
-Pakelkit galvą.
Seselė nustebusi pakelė, bet staiga nuleido.
-Taip žinoma, pone, galit. Jis turbūt jūsų laukė, - nemaloniai pasijutusi, mažais žingsniukais pribėgo prie durų ir jas atidarė.- Pačiam gale, dešinėje prie lango.
Kol ponas žingsniavo link Drako lovos girdėjosi, kad vaikinas yra ne vienas. Priėjęs prie užtvaros išvydo Sneipą sėdintį prieš klastuolį.
- Jūs čia ką darot? Ar jums leidžiama jį liesti? Dar pasijusit blogai.- sužaibavo akimis.
- Na... dėl manęs jaudinkitės mažiausiai, bet jūs? Kaip jus įleido? Tas storas storžievis nepamatė?- Lėtai atsistojo ir priėjo prie vyriškio.-Nenorėčiau skristi iš darbo nesulaukęs garbingo amžiaus. Gal paeikime tolėliau nuo jo? Gali dar netyčia išgirsti, - akimis ir nežymiu galvos judesiu parodė Drako link.
- Na taip, žinoma, štai laisva lovą, prisėskim, profesoriau Sneipai.
Drakas jau po truputį budo. Jautėsi lyg pritrėkštas, atrodė, kad neturėjo nei vieno organo - tik širdį ir plaučius. Atmerkęs akis apsižvalgė ir suprato esąs ligoninėje. Palengva pasiremė rankomis į čiužinį ir pradėjo sėstis į vertikalią poziciją. Jam buvo keista, nes prieš jį buvo du vyrai - vienas aukštas, nematytas visai, o tas stovintis šalia - kumpanosis Sneipas. Nesinorėjo jų trukdyti, nes paskui reikėtų aiškinti viską nuo a iki ž. Atsirėmė galva į metalinės lovos kampą ir bandė prisiminti visus įvykius, bet jam nelabai sekėsi, nes vėl pradėjo migdyti, lyg kažkas girdytų kokiu nors gėralu. Lėtai užmerkė akis ir vėl paskendo svajonių debesyse.

Autorės žodis:
Ši dalis trumpoka, nes noriu palikti tokia intriga. Ačiū visiems, kad skaitot.☺