I Will Try To Save You

1. Visko pradžia

-Drakas Smirdžius! Kokia netikėta staigmena. Ir ką gi tu čia veiki?- vėl pašaipūniškai atmetė Vizlis.
-Grįžau. Kaip matai.- ramiai ir pusbalsiai tarė Drakas.
-Neįsijausk, nes viskas baigta. Visi žinojo, kad tu stovėjai Voldemorto pusėje, o ne mūsų. Ir dar drįsti atvykt čia? Kaip įlipai į šį traukinį su akmenine širdimi?- vis kamantinėjo.
-Klausyk, man visiškai nusispjaut ką tu sakai uždaryk duris ir palink mane vieną. Ir taip aš drįsau įlipti į traukinį, man to nieks neuždraus. Ačiū Roni už šilta ir smagia pirmą dieną Hogvartso eksprese.- atsistojęs priėjo prie Ronio ir pažvelgė savo bejausmėm akimis. Siekė rankenos uždaryti kupe duris , bet jį pristabdė balsas. Toks švelnus ir geranoriškas. Atsisukęs pamatė, kad link Vizlio atbėga Hermiona. Kaip visą laiką pasišiaušusi, su krūva knygų:
-Roni!.... Roni! .....RONALDAI VIZLI!- pridusus atbėgo,- tave kviečia Haris, greičiau judinkis,- ir su viena knyga trenkė per galvą.
- Gerai einam.- Jau buvo beveik neuinąs, bet,-ai bėje, Smirdžiau, mes dar pasižiūrėsim.- apsisuko ir nukulniavo su garbane
Jis taip ir liko nesupratęs. Užtrenkė duris taip smarkiai, kad net durų langelis suskilo. Nesivargino sutaisyti, žinojo, kad galų gale Hermiona praeis , mostels lazdele stiklo link,ir su tuo mostelėjimu,jos kvėpalai pasklis po Drako kupe. Jis atsisėdo prie lango, pasireme ant vienos rankos, su savo gelsvą galvą palietė stiklą ir žvelgė pro jš. Skubanti aplinka buvo neapsakomai graži. Stebėjo kiekvieną gamtos kampelį, kad tik įžvelgus joje ką nors prasmingo. Galvoje sukosi tik viena mintis. Kaip Hermionai tai pasakyti? Kaip jos atsiprašyti, kai ją pavadino purvakrauje? Kaip tai padaryti? Vis sukosi mintys ir sukosi, kol galų gale išgirdo balsą:
-Scourgify!
-Ką? Kas čia katik buvo?- išsigandęs Drakas prišlijo prie lango.- Hermiona? Čia tu?
-Taip, sutaisiau langą ir visą tavo kupe, nes ji beviltiška. Galima prisėst?- ir parodė savo ranka į laisvą vietą.
- Taip taip, sėskis, neužimta.-mikčiojo Drakas.- Beje, ką tu čia veiki? Kur Ronis ir Haris?- Su maža pagieža paklausė tardamas jų vardus.
-Ai, man jau įgryso jų kalbos apie kvidičą. Vien tik apie jį, nieko daugiau. Ir taip ėjau per kupes, kad raščiau laisvą, kur beeičiau ten užimta, arba labai daug žmonių, tad atėjau pas tave. Žinojau, kad būsi vienas.Tu gal jaudiniesi dėl kažko?- ir pažvelgė į rankas. Ji pradėjo taip greitai kalbėti, kad jis vos pagavo mintį ką norėjo grifiukė pasakyti. Drakas nuleido žvilgsnsį į savo delnusir pastebėjo, kad jie buvo jau šlapi.
-Ai, ne ne ne..tiesiog nuotaikos nėra, tėvai nenorėjo išleisti vykti. Plius tėtį ruošias siųsti į Azkabaną, gal ir gerai, kad taip daro, vistiek iš jo naudos magijos pasauliui tiek pat kiek iš manęs Hogvartsui. Tik gadinu visus, užgaulioju ir taip toliau..- numykė tyliai.
-Drakai,- atsisėdo šalia jo ir uždėjo ranką ant peties,- tu esi tikrai vertingas burtininkas Hogvartsui. Nenuvertink savęs ir nesek tėvo pėdsakais. Taip bus geriausia.
-Tu nesupranti, aš keliauju čia tik dėl vieno žmogaus kuris man palaiko gyvasti. Tik tada aš jaučiuosi pilnas jėgų ir noro ką nors daryti. Jeigu pasakyčiau tikrai nieko gero nebūtų.- Su ašaromis žvelgė į ją.
-Tai sakyk, nemanau,kad ją arba jį pažystu.
-Gal, kadanors.- bandė nukreipti tema, - kokias čia knygas atsinešei?
-Herbalogija, Nevilis davė, reikia kažką prisiminti vis dėl to.- Nusiemusi batus ji įsipatogino į kampą, užsiklojo didžiuliu šaliku ir atsivertusi knygą , akimis pradėjo laksyti pro jos turinį. Drakas tyliai įsitaisė ir palenkė galvą žemyn su daug minčių, laikydamas rankas ant veido. Tuo momentu, jis buvo galingesnis, stipresnis, drąsesnis... Ji jam skleidė gerą aurą, nuotaiką, jėgas. Norėjos imti dabar ir viską išsakyti ką mano, bet reikia sulaukti tinkamo momento. Atsiremė į sofos atlošą, padėjo galvą ant jos kampo ir užsimerkė. Bandė sustoti ir tiesiog pasimėgauti šia akimirka,kuri gali būti ir paskutinė.

Autorės žodis:
Manau šita istorija jus sudomins ir liksite jos skaitytojais. Dalis bandysiu kelti dažnai, nes turiu labai daug minčiu kurios tiesiog liejasi pro kraštus. Ačiū labai :) ♡