Dabar suvokiau, kodėl aš pasirinkau būti kariu. Kad galėčiau gelbėti nekaltų žmonių gyvybes.
Šiandien užstojau kelerių metų vaiką nuo vieno iš džihadistų kulkos, kuri susmigo man į koją. Buvau greit, keleto eilinių, nugabentas į medicinos punktą.
Prie manęs pribėgo ta pati turkio spalvos akių savininkė su reikalingais vaistais ir įrangais.
Ji savo smulkiomis rankutėmis pašalino kulką iš mano kojos ir ją apibintavo.
Tikriausiai buvau per daug susidomėjęs jos išvaizdos tyrinėjimu, kad nepajaučiau jokio skausmo.
Tikriausiai, iš vienos pusės galiu dėkoti tam nusikalėliui, kad jis pašovė mane, nes kitaip nebūčiau sužinojęs merginos vardo.
Jai betvarkant kruvinus rankšluosčius ir visus įrankius įsidrasinęs jos paklausiau 'Galiu sužinoti tavo vardą?', o ji lėtai pakėlė akis nuo savo darbo į mane ir tyliai sumurmėjo išrausdama 'Allison'.
*****
Nuomonių? ❤
