Ji mirė.
Allison mirė.
Mėlyniausių akių savininkė mirė.
Angelas pragare mirė.
Mano meilė mirė.
Mano gyvenimas mirė.
Šios skaudžios mintys sukosi mano galvoje visą savaitę kol gulėjau sveikdamas.
Man net neleido su ja atsisveikinti, net pamatyti ją paskutinį kartą, o iškart jos palaikus išgabeno lėktuvu į jos gimtinę. Kiek žinau Manchester. Man nieko, niekas nesako.
Jaučiu pyktį visiems priešams, kurių dar nespėjau nužudyti. Tie kalės vaikai mirs be gailesčio, jie nenusipelnė vaikščioti šia žeme, nes kažkuris atėmė iš manęs mano gyvenimo meilę. Mano Allison.
'Pasiruošęs vėl ten grįžti?' Arthur atsisėdo greta manęs ant suoliuko kai aš žiūrėjau į vienintelį atsiminimą apie Allison.
Jos dovanotą nuotrauką man.
'Taip.' Atsistojau nuo suolo. 'Aš jiems atkeršysiu.' Įsidėjau savo angelo nuotrauką į kišenę prie širdies ir užtaisiau savo automatą.
Jie kentės, nes atėmė tave iš manęs.
*******
Štai ir paskutinė dalis! :)
Žinau, kad manęs nekenčiat, bet dar bus epilogas tikriausiai šiandien, todėl taip nenusiminkit. :*
With love Horan_Princess_69 ❤❤
