Nepradėjus nei porai dienų mane stipriai sužeidė puolamoji priešininkų bomba ir jau buvau nešamas link pirmosios pagalbos punkto.
Mano kairę kūno pusę drąskė skausmas ir deginančios žaizdos, bet man turės pagerėti pamačius Allison. Ji lyg vaistas mano sužeistai sielai.
'Galėtumėt greičiau.' Sudejavau kai per daug pasijudinau ir vėl visą šoną pervėrė skausmas.
'Jau čia.' Sumurmėjo Arthur ir mes atsidūrėme punkte. 'Sužeistasis! Sužeistas eilinis!' Aplink mane apipuolė keturios seselės ir pradėjo apžiūrinėti visas mano žaizdas. Mano akys lakstė nuo vienos merginos, prie kitos, bet čia nebuvo mano angelo.
'Kur Allison?' Tyliai išlemenau. Visos seselės atsisuko į mano veidą ir perbalo. Kažkas čia ne taip arba jos mane pažįsta. 'Aš klausiu kur mano Allison?' Jos suknistai tylėjo. 'Kur mano angelas?!'
'Niall?' Tamsi seselė pasiteiravo mano vardo. Lėtai linktelėjau nusiraminęs. Ji tikriausiai artima jos draugė. 'Aš...Užjaučiu. Vakar Allison sušaudė vienas iš priešininkų snaiperių, kai ji bėgo padėti sužeistam mažamečiui vaikui...'
*****
Boooom!!!!!
