School Of Blood

6 Dalis

Praeitoje dalyje:

Kol Smūgis kaitė vandenį aš nusprendžiau, kad laikas atidaryti dėžutę

-Tai atversi ją?- paklausė Smūgis, kai pmatė, kad aš abėjoju tuo

-Žinoma,- tariau ir Smūgiui prisėdus šalia, nuėmiau nuo dėžutės dangtelį...

6 Dalis

Nesitikėjau išvysti tai ką pamačiau, nesitikėjau pamatyti visą savo gyvenimą per naują, kiekvieną blogą ir gerą akimirką, kurių aš neprisiminiau, viską kas visą tą laiką mane kankino ir tai kas dabar sugriovė mano gyvenimo pusiausvyrą

Nepajaučiau kaip pas mane gerklėje susidarė gumulas, man niekaip neišėjo jo nuryti, bet galbūt aš ir nenorėjau..

-Tai kas ten yra?- paklausė Smūgis ir apsikabino mane iš už nugaros

-Tai nuotraukos kai man buvo kokie vieneri-treji metukai, tai visas mano prarastas gyvenimas staiga sugrįžęs man į rankas,- prisiglaudžiau arčiau Smūgio, prie savo dabartinio angelo sargo

-Kas šioje nuotraukoje?- jis paėmė į rankas nuotrauką, kurioje mane tėtis laikė ant rankų, o šalia manęs stovėjo pusbrolis apsivilkęs žydrą megztinuką ir baltus kedukus

-Tai mano pusbrolis, Zayn. Jis yra žmogus staigiai atėjęs į mano gyvenimą ir iš jo išėjęs

-Atleisk,- pasakė Zayn ir atsuko mane į save. Aš apsikabinau jo kaklą ir nusišypsojau nuo jo nuostabaus mėtinio kvapo. Kvapo primenančio koks svaiginantis gali būti šis gyvenimas

-Žinai, Any, Tu man be proto patinki, tiesiog pamatęs Tave aš supratau vieną dalyką, kas lemta tas visada nutiks, jei būčiau pabėgęs su savo draugu, dabar nebūčiau sutikęs savo širdies princesės, nebūčiau sutikęs žėrinčių akių savininkės ir k mūsų išgelbėtojos, niekada nebūčiau susivokęs, koks vertingas yra šis gyvenimas ir kiek daug jis suteikia. Todėl džiaugiuosi iš jo išeidimas...aš esu Tavo angelas sargas, ir turiu Tave saugoti iš viršaus. Paliksiu Tau savo sparnus, kad lengviau praskristum pro sunkumus ir problemas, bet paimsiu dalelę Tavosios širdies, meilės ir begalinio draugiškumo, kad žinočiau jog mano saugomas stebuklas yra to vertas ir, kad Tu niekada nepamirštai savo saugotojo. Atleisk man užtai, kad dabar palieku Tave vieną, šiam neapykantos ir tuštybės užvaldytame pasaulyje, šioje vietoje kur ginklai svarbiau už gyvybę, kur pinigais parodomas nuoširdumas. Jei Tau manęs truks, pasiimk pačią apatinę nuotrauką iš dėžutės ir pridėk prie savo širdies, To mažo berniuko širdies dalelė užpildys tuštumą, esančią Tavo viduje ir galbūt Tu daugiau nebesijausi tokia palaužta..

Tai taręs mane angelas sargas priglaudė savąsias aksomines lūpas prie manųjų, taip panaikindamas pasaulį esantį aplink mus, jis nusprendė, kad mes esame viena būtybė ir taip dalinamies savo jausmus

Tas bučinys, kažkoks ypatingas, gal aistra, o gal tiesiog geismas valdė mūsų kūnus, bet atsitraukti nei vieįnas nenorėjome, nes tik kartu mes jautėmės kaip vienas žmogus

Tačiau ne viskas yra amžina, staiga pajutau metalo skonį ant savo lūpų ir pakėlusi galvą pamačiau, kad mano angelo jausmai prasiveržė, tik nepačiu geriausiu pavidalu, iš akių pasruvęs kraujas, niekaip nenorėjo liautis. Aš žinau, kad tai dar nebuvo jo pabaiga, tik žinau tiek, kad galbūt tai balta juodame..

Staiga pradėjau verkti vis labiau, pradėjau kūkčioti ir raudoti, kol mano ašaros plovė grindis, tos visos nuotraukos pradėjo degti akyse, visi prisiminimai ir išaiškėjusi praeitis, visi melagystės įrodymai, tėvu barniai ir skaudūs antausiai, buvo užfiksuoti tose nuotraukose, o dabar iš jų teliko tik pelenai ir vieniša ugnis

Paėmusi dėžutę, apverčiau ją, kad iškristų visa buvusi realybę, tikėti svajonėm yra daug geriau, nei žinoti skaudžią teisybę..

Tačiau čia sudegė ne viskas, liko viena nuotrauka pačiam dėžutės dugne, tai berniukas ir mergaitė susikibę už rankų ir besijuokiantys lietuje...

Tai aš ir mano laimė kai buvau maža, tai aš ir mano angelas sargas, tai Smūgis ir Zayn tai viskas viename..

Apsiveekusi ir šlapiais skruostais aš jaučiu kaip kylu aukštyn, lyg koks vėjas paėmęs už rankos tempia mane vis tolyn. Tada prabundu nuo didelio purtymo ir matau tas smaragdo akis.. Smūgis žiūri į mane išsigandęs, o aš tik puoliau į tą didelį angelo sargo glėby, į ten kur jaučiausi saugi

-Ką sapnavai? -paklausė manęs Smūgis ir vis dar nenuleido akių

-Kad Tu išeini ir palieki mane viena, kad pagrobi dalelę širdies ir tuomet iš Tavųjų akių parūva kraujas, taip pat kaip dabar iš manųių liejasi ašaros,- tai tarusi sušniurkščiau nosimi ir pasėdėjusi minutę savo meilės glėbyje, nusprendžiau atverti tą nelemtą dežutę

Kai jau ruošiausi tai padaryti, pastebėjau, kad Smūgio nebėra šalia, aš iškart puoliau į paniką

-Smūgi!- kuo garsiau sušukai

-Ateinu,- pasakė ir atėjo iš virtuvės nešinas dviem puodeliais arbatos

-Kaip manai kas ten yra?- paklausė jis manęs?

-Manau, kad tai mano istorija ir mūsų bendra praeitis

Kol Smūgis žiūrėjo į mane nesusipratęs, aš pravėriau dėžutę ir buvau visiškai teisi, ten buvo mano vaikystės nuotraukas ir daugelyje iš jų buvo mažas berniukas, tik metais už mane vyresnis

-Tai Tu,- parodžiau tas nuotraukas Smūgiui

-Bet iš kur Tu žinai? Juk tai gali būti, bet kuris vaikas

-Aš tai susapnavau, Tu man sakei, kad esi mano angelas sargas ir sapne sudegė visos nuotraukos išskyrus pačią apatinę,- truktelėjau pečiais

Išėmiau apatunę nuotrauką iš dėžutės ir geriau įsižiūrėjau kas ten pavaizduota, mes stovėjom prie mažos trobelės ant kurių buvo išraižyta "Angelo sargo slėptuvė". Aš sukikenau iš to, mes buvom tokie mieli ir vaikiški. Anksčiau mūsų didžiausia problema buvo sulūžęs pieštukas, o dabar prarasti jausmai

Sūgis paėmė tą nuotrauką man iš rankų ir atidžiau pažėjęs į ją, nusišypsojo pačia ryškiausia šypsena pasaulyje, kuri atstojo man viską.

Jis po lėto lenkėsi link manųjų lūpų, o aš slinkausi arčiau jo. Likus vos keliem milimetram mes jautėme vienas kito alsavimus ir pagaliau mes sujungėme savo jausmus

Dorybė, meilė ir aistra, geismas, draugiškumas ir dosnumas, apsauga, ramybė ir viskas viename, visi jausmai vienoje... tobuloje... akimirkoje..

Mūsų lūpas judėjo ritmingai, lyg tiksinti laikrodžio sekundė, tik oro trukumas vienintelis mums trukdė

Atsitraukėm po lėto vienas nuo kito, bet aš neišlaikiau ir suliejau vėl du vandenynus į vieną. Tas skonis, tos mėtos tarp lūpų, šokoladas, valgytas prieš minutę ir dalelis meilės, tikiuosi, kad jos, sunaikina visą tamsiąją pusę...