Prarasta [BAIGTA] ✔

6 dalis

Jack's P.O.V

Na, daiktų beveik neturėjau. Rūbų taip pat. Atrodo teks prašyti brolio dar vienos paslaugos. Atsidūstu:
-Am.. Tomai?
-Ko? - paklausia jis imdamas nemažai maisto.
-Šita... man reikėtų rūbų...
-Taigi moterų laive nebus, - šelmiškai nusišypso jis. Pažiūriu į jį apsimestinai piktu žvilgsniu ir mosteliu galva į Amandą.
-Supratau, - iškelia rankas Tomas ir iš didelės medinės spintos ištraukia nemažai rūbų ir paduoda juos man:
-Pradžiai turėtų užtekti. Persirenk ir ateik į laivą. Greitai plauksim, - pasako ir išeina kiek supratau iš garsų atsisveikinti su Elizabeth. Greitai persirengiu ir paėmęs Amandą išeinu iš namo. Iš arti laivas atrodo dar didesnis, o tamsi spalva suteikia jam dar daugiau grėsmingumo. Iš susimąstymų mane pažadina Tomas.
-Tu lipi ar ne?! - sušunka jis iš laivo.
-Lipu, lipu... - atsidūstu ir įlipu į laivą. Ten mane pasitinka tikrai ne tai ko tikėjausi. Tomas valdingas, todėl jo įgula turėtų būti rimta: raumeningi vyrai, pilnos dėžės ginlų. Na, o vietoje jų Tomo laive lakstė pulkas kvailai atrodančių berniokų, o visi kampai pilni kiek supratau alkoholio statinių... Bet labiausiai mano vaizdą patraukė vienas mažas berniukas, aplink kurį visada būdavo pilna vyrų.
-Ar tai..? - pradedu klausimą, bet mane pertraukia Tomas:
-Taip... Mano sūnus Liam... - atsidūsta jis. Aš jau maniau, kad Tomas nieko nemyli, bet į sūnų jis žvelgia visiškai kitaip. Tarsi jis būtų vienintelis jo gyvenimo džiaugsmas, tarsi vien dėl jo Tomas gyvena, tarsi dėl jo galėtų mirti. Štai ką aš vadinu meile. Nemanau, kad kadanors žiūrėsiu į Amandą tokiu žvilgsniu, nes vos pažiūriu į ją prieš akis iškyla mirštančios Cornelios vaizdas. Galbūt aš pasielgiau blogai pasirinkdamas Amandą, o ne Cornelią? Galbūt dabar viskas būtų kitaip, jeigu nebūčiau pasirinkęs Amandos? Galbūt dabar ramiai pusryčiaučiau su Cornelia ir viskas būtų kaip seniau...
Kuo daugiau masčiau, tuo labiau nekenčiau savęs už savo pasirinkimą... Tačiau, Amandos verksmas viską sustatė į vietas. Nebūčiau galėjęs jos palikti.
"Aš pasirinkau teisingai. Pasirinkau Amandą, o ne Cornelią ir tai gerai" kartojau sau mintyse. Staiga kažkas palietė mano petį.
-Tavo vaikas verkia, o tu tiesiog stovi ir nieko nedarai... Nebūdinga tau. Kas nutiko? - susirūpinusiu balsu paklausia Tomas.
-Tieisog... kaltinu save už tai, kad palikau Cornelią ten... - atsakiau eidamas link Amandos, kurią jau sūpavo kažkoks berniokas. Tik dabar suvokiau kaip mielai atrodo vyrai su vaikais.
-Tu man pasakojai,kad ji liepė gelbėti Amandą. Jeigu taip leipė, reiškia, kad tu nebūtum galėjęs jos išgelbėti, nes ji reikalautų išnešti Amandą. Ji pasirinko už tave, Jackai. Tu neturi dėl ko savęs kaltinti. Ji nusprendė mirti dėl Amandos ir tu nebūtum pakeitęs jos sprendimo...
-Taip... tu teisus... - liūdnai atsidūstu. -Žinai, niekada negalvojau, kad tai pasakysiu, bet... - mano žodžius nutraukė vieno iš berniokų riksmas:
-Kažkas artėja!!!

************************************
LIL69: Atsiprašau, kad ilgai nebuvo dalies, bet turėjau minčių krizę... Nuo dabar pasistengsiu kelti dažniau. Žinau, kad šita nelabai įdomi, bet kitoj daly turėtų būti veiksmo.