Prarasta [BAIGTA] ✔

13 dalis

Amanda's P.O.V

Nuostabu! Staigiai sustabdžiau arklį ir nulipau nuo jo. Nekreipiau dėmesio į vaikinų riksmus. Ta knyga kažkokia įpatinga. Aš tai jaučiu. Mano protas liepė palikti ją ir joti toliau, bet širdies gilumoje aš norėjau ją pasiimti. Taip ir padariau. Beveik. Man jau būnant beveik prie jos pamačiau tai ko labiausiai bijojau. Už keliolikos žingsnių nuo manęs parjojo maždaug 3 žirgai su rūmų sargybiniais. Pažvelgiau į savo žirgą. Tikrai nespėsiu ant jo užlipti greičiau negu jie atjos, tačiau pamėginti reikia. Pažiūrėjau į Liam, Tomą ir Jacką. Panašu, kad jie visdar nemato sargybinių. Greitai paėmiau knygą ir pradėjau bėgti. Staiga suvokiau ką turiu daryti:
-Liam!!! - surėkiau ir mečiau knygą jam. Atrodo jis nelabai suvokė kodėl tai padariau, bet knygą pagavo. Tada aš garsiai surėkiau:
-Dinkit iš čia! Greičiau!!! - mačiau, kad neivienas nenorėjo to daryti, tačiau visi apsuko savo žirgus ir nujojo dar keletą kartų atsisukdami į mane. Prisiminiau mūsų susitarimą

*Prisiminimas*

-O kas bus jeigu ką nors pagaus? - paklausiau apmąstydama visas galimybes.

-Tuomet kiti bėgs... - visi išpūtę akis pažiūrėjome į Jacką, bet jis tęsė, - žinau žinau, kad nei vienas nenorėsime to daryti, bet mes esame tik keturi. Turi išgyventi kiek įmanoma daugiau. - atsiduso jis. Visi linktelėjome.

*prisiminimo pabaiga*

Atsidusau. Pribėgau prie savo žirgo ir jau žadėjau lipti, bet staiga į gyvūlį pataikė strėlė kuri taip pat kliudė ir mano ranką. Iš jos pradėjo bėgti kraujas, tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio, nes vienintelis mane išgelbėti galėjęs gyvūnas dabar guli su strėle kojoje. Pabandžiau ją ištraukti, bet ji buvo pernelyg giliai įstrigusi. Atsisukau link atjojančių žirgų. Jie buvo jau visai čia pat, todėl palikusi žirgą puoliau bėgti, bet toli nenubėgau, nes mane ratu apsupo visi trys žirgai ir aš nebeturėjau kur bėgti, todėl tiesiog suklupau ant žemės ir laukiau. Ir štai, kaip ir tikėjausi prie manęs priėjo vyras ir paėmęs mane užkėlė ant kažkokio žirgo. Pradėjome joti link rūmų ir man buvo keista, kad jie nieko nepasakė. Bet dabar apie tai galvojau mažiausiai. Aš nežadu taip lengvai pasiduoti. Pasimuisčiusi nukritau nuo arklio. Kadangi mano suknia buvo plati ir pūsta nelabai susitrenkiau, bet sargybiai užtruko kol apsuko arkliu ir grįžo prie manęs. Kol jie tai darė aš greitai iš po suknelės išsitraukiau peilį ir laukiau apsimesdama, kad esu be sąmonės. Priėjęs vienas iš sargybinių mane paėmė, o aš pasinaudojusi proga dūriau jam peiliu kažkur netoli širdies. Tai buvo pirmas gyvenime toks mano poelgis. Ilgai žopsoti negalėjau, nes buvo dar du sargybiniai. Jau žadėjau juos pulti, kai pajutau ranką ant savo burnos...

Hey! Štai ir 13 dalis ^^ ačiū labai už 1,4k read ir 186 vote 😍😍😍 myliu, LIL69