17 dalis

1.7K 125 7
                                    

Pakėliau Niall galvą nuo samanų ir priliečiau skruostus ant kurių nubėgo mano ašaros

К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.

Pakėliau Niall galvą nuo samanų ir priliečiau skruostus ant kurių nubėgo mano ašaros.

-Prašau atsibusk.-Maldavau tyliai leisdama ašaroms nusileist ant jo skruostų. Nežinau ,kodėl ,tačiau jausmas buvo panašus ,kai kažkas bando išplėšt tau širdį. Ši tiek metų ugdžiau neapykantą jam ,o dabar štai guliu prie jo kūno jį apsikabinus ir maldauju ,kad jis nemirtų. Niekada nenorėjau sau pripažint ,tačiau nenoriu jo prarast jis man reikalingas. Negaliu susigaudyt ,kam bet tiesiog po to ką mes išgyvenom negaliu jo paleist ,nes tai būtų tik mano kaltė.

-Visą tai tik mano kaltė. Kodėl mane sekei tu tikras idiotas. Aš tokia pikta ant tavęs ,kad mane sekei ir kartu tokia palūžus.-Suurzgiau iš pykčio dar labiau pradėdama vergt. Tamsa po truputi apgaubė mišką ,tačiau nesitraukiau nuo jo kūno.

Prasėdėjau geras kelias valandas prie jo kūno su skausmu ant peties ,kur buvo vėl atsiradus tatuiruotė ,kai galiausiai pasidaviau ir pakilau pasiimdama lanką į rankas. Pyktis buvo toks ,kad galėčiau išžudyt visą miestelį tik šį kartą savo noru ir nepalikt nei vieno gyvo. Nusisukau nuo jo kūno suurgzdama iš pykčio per visą mišką ,kai trenkiau į medį ,kuris tuoj pat nugriuvo. Stovėjau visiškoje tyloje ,kai išgirdau širdies plakimą ,o tada ir lapų traškėjimą. Atsisukau pamatydama ,kaip Niall su užgijusiu kaklu atsisėda savo vietoj.

Žiūrėjau į jį ,kaip į vaiduoklį ,kai jis prilietė savo kaklą išleisdamas skausmo dejonę ir nespėjau sureaguot ,kai atsiradau nugriūdama jam ant kelių ir apsižergdama jo kūną ,kad galėčiau apsikabint jo vėl šiltą kūną.

*Niall pozicija*

Girdėjau šauksmą ,o tada ir medžio lūžio garsą ,kai lėtai pramerkiau akis. Dabar jau žinau kas šaukia vien tik iš jos kvapo pažinčiau ją bet kur. Atsisėdau ir nespėjau net normaliai susiorientuot kur esu ,kai Kate kūnas staigiai atsirado ant manęs apžergdamas mano kūną ir stipriai mane apsikabindamas. Kodėl ji verkia?

Lėtai rankomis apsivijau jos kūną ir apsidairęs tik supratau ,kas nutiko prisimindamas ,kaip ji bandė manęs atsikratyt sakydama ,kad manęs nekenčia ,o tada Elijus ir jos veidas pilnas ašarų paskutinis ,kurį mačiau.

-Kodėl tu verki juk viskas gerai.-Prabilau ir ji staigiai atsitraukė pastumdama mane atgal ant samanų ir trenkdama man į krūtinę.

-Tu dar klausi? Maniau ,kad tu nebeatsikelsi... aš... tu... sėdėjau čia ,o tu net neskubėjai prabust.-Šaukė ji toliau mane trankydama ,kol sučiupau jos rankas ir atsisėsdamas stipriau apsikabinau ,kol ji dar bandė išsilaisvint.

Niekada nemaniau ,kad ji gali šitaip reaguot juk pati norėjo mane palikt tai ,kodėl ji pikta ,kad aš vos nemiriau.

-Kate juk pati sakei ,kad manęs nekenti.-Sušnabždėjau jai prie kaklo.

-Ar tu kurčias? Visą laiką tau kartojau ,kad melavau. Ni aš tave ...nėra kad tavęs nekęsčiau taip jog tu mirtum tik ne dėl mano kaltės. Kai Elijus tau įkando ir pasakė ,kad mirsi nuo gebenės nuodų niekas nešovė į galvą ,kaip tik greičiau išgert tavo nuodus. Tu toks kvailas ,kad manęs neklausei tikras idiotas.-Suurzgė atsitraukdama ir nusivalydama ašaras.

Demon 2 (LT fanfiction)Место, где живут истории. Откройте их для себя