Demon 2 (LT fanfiction)

31. dalis

-Tu nežinai ar viskas bus gerai.-Tyliai ištariau sėdėdama ant kėdės Niall virtuvėje. Jis vaikščiojo iš kampo į kampą ir žinau ,kad jis tai daro tik tada ,kai nežino ką daryt.
-Žinomą ,kad žinau.-Suurzgė ir žinau ,kad jis toks pats išsigandęs ,kaip ir aš.
-Iš kur gali žinot ? Nejau nematei ką ten padariau ? Tie langai tiesiog sudužo man surikus !-Pakėliau savo balsą ir nesuprantu ,kodėl esu tokia pikta. Aš nebūdavau tokia emocianali kai buvau vampyre gal tai tos raganos darbas ?
-Tai nereiškia ,kad su tavim kažkas blogai tiesiog išmoksi tai valdyt.-Jis kalbėjo taip lyg tai būtų lengva lyg išmokt spalvint ne už linijų.
-Aš nenoriu to valdyt aš tiesiog noriu to atsikratyt. Man nereikia šių galių! Aš noriu ,kad jos dingtų!-Jaučiu ,kad nesivaldau ,tačiau nieko negaliu padaryt. Greit nulipau nuo kėdės apžiūrėdama savo rankas ,kuriose mačiau venas tampančias juodomis.
-Ji turi nusiramint.-Į kambarį įbėgo Liam.
-Nusiramint ? Ar matai kas su manim darosi ? Mano rankos ! Kas tai ?!-Surikau ,tačiau jie žiūrėjo į man kaip beprote.
-Katherina nieko nėra ant tavo rankų.-Niall priėjo arčiau ,tačiau atsitraukiau per žingsnį. Su manim kažkas tikrai negerai.
-Turi ją kuo greičiau nuramint jos ją užvaldo.-Balsas iš šono privertė atsisukt ir pamačiau Tara.
-Katherina ?-Niall vis artinosi ,tačiau mano kūnas tam priešinosi.

-Aš. Kas ? Kas mane užvaldo ,Tara ?! Kas ? Nesiartink !-Surikau ir su mano riksmu Niall kūnas buvo nublokštas į kitą kambario pusę. Pažiūrėjau į Liam  ir į Tara ,kurie buvo išsigandė ne daugiau nei aš.
-Aš nenorėjau. Niall?-Žengviau link jo ir Liam pastojo man kelią lyg bijodamas ,kad sužeisiu Niall. Niekada negalėčiau taip pasielgt jis man viskas ką turiu kaip jie to nesuvokia.
-Laim juk žinai ,kad niekada jo nenuskriausčiau tyčia.-Mano balsas sušvelnėjo ir mačiau per jo petį ,kaip Niall lėtai atsistoja.
-Žinau, tačiau mes turim tai padaryt kol nevėlu.-Nesupratau apie ką jis ,kol nepamačiau Taros artėjant su kažkokiu švirkštu.
-Kas tai ? -Paklausiau išsigandus ir Liam sugriebė mano kūną stipriai laikydamas.
-Tai padės tau nusiramint.-Nežinau kas tai buvo ,bet viskas vyko taip greitai. Su viena mintim nubrolškiau Liam kūną nuo savęs ir pasisukdama ištiesiau ranka link Taros numesdama ją tolyn su švirkštu.
-Nustokit elgtis lyg būčiau koks eksperimentas! Man nereikia nusiramint! Tai jūs tie ,kurie viską sugadinot!-Surikau ištiesdama ranką į Liam.
-Skausmas.-Sušnabždėjau ir jis pradėjo vartytis iš agonijos. Nežinau ,kaip tai sugebėjau tačiau jis šaukė iš skausmo ir jaučiau kaip kažkuri mano dalis tuo mėgaujasi. Kodėl  ? Aš nenoriu mėgautis tuo ! Jis mano draugas!
Staigus dūris man į kaklą sustabdė mano veiksmus ir Liam atsikvėpė. Pasidarė sunku kvėpuot ir jaučiau ,kaip jėgos apleidžia mano kūną.
-Niall?-Atsisukus sušnabždėjau pamačius jo veidą.
-Atleisk man.-Praradau visas jėgas ir sukniubau jam spėjus mane pagaut. Paskutinis vaizdas ,kurį mačiau prieš prarandant sąmone tai jo susirūpines veidas.

**Niall pozicija**

Negalėjau to daugiau tvert ir padariau tai ko prižadėjau sau kad nedarysiu. Jaučiausi kaltas ,bet kartu ir žinau kad tai buvo teisingas sprendimas. Laikiau Kate kūną savo glėbyje ir atsisukau į Liam.
-Ji. Kas jai nutiko ? Ji tapo ne sava visai kaip...-Jis mane nutraukė.
-Visai ,kaip Katherina kuri nužudė Louis. Žinau. Ji privertė kraują virt mano viduje tuo pačiu metu stabdydama mano širdį. Ji nebe ta Kate ,kuria tu myli Niall. Atleisk.-Sušnabždėjo padėdamas Tarai atsistot.
-Bet mes tai gali sutvarkyt taip ? Tara pati sakei jai reikia užvaldyt galias kol jos tai nepadarė pirmos.-Pažiūrėjau į Tara su viltimi.
-Taip bet pats matai jog jos jai per stiprios. Niall su kiekviena minute žūsta dalelė Katherinos ir tik laiko klausimas ,kada ji žus viduje.-Laikiau Kate savose rankose ir žinau ,kad negaliu leist jai žūt. Ji stipresnė nei šios galios ir aš tai žinau tiesiog jai reikia tuo patikėt.
-Jai reikia atrast tikėjima savimi. Liam tu žinai ,kad ji kovotoja. Ji gali jas užvaldyt ,tiesiog baimė kuri apsigyveno joje jai to neleidžia.-Liam žiūrėjo į mane nieko nesakydamas ,tačiau jis žino ,kad aš teisus.
-Ką katenini daryt ? Juk matai kas nutinka kai ji pabunda. Ji per daug išsigandus, turi išvaryt baime iš jos.-Tara pasakė ,tai kas privertė mus su Liam susižvalgyt.
-Manai tai suveiks?-Paklausiau ir jis patrūkčiojo pečiais.
-Verta pabandyt.
-Atleiskit apie ką mes kalbam ?-Paklausė Tara ir paėmiau Katherinos kūną ant rankų nunešdamas ant sofos.
-Užkalbėjimas. Tiesiog įtikinsiu ,kad ji tai gali kol ji tuo patikės.-Užklodamas Kate kūną pledu nubraukiau plaukus užkritusius ant veido.
-Nežinot ar tai suveiks juk ji ragana gal tai jos neveiks.
-O ką tu man siūlai ? Žiūrėt ,kaip mano mylimas žmogus išnyksta ir tampa kažkokia beširde ragana ? Nesitikiu ,kad suprasi ,bet bent jau galėtum patylėt jai prabudus ,nes tave pamačius ji vis susinervina labiau ir prasideda chaosas. -Suurzgiau ir ji užsičiaupė ,net atrodo kad priliečiau Taros jausmus.
-Tai kas toliau ?-Nejaukia tyla nutraukė Liam.
-Lauksim.

**Katherina pozicija**

Pramerkiau akis ir jaučiausi taip lyg būčiau miegojus visą amžinybe. Pašokau iš vietos prisiminus kas nutiko ir ,kad Niall prie to prisidėjo. Nespėjau nieko pasakyt ,kaio greit jis atsirado prieš akis atsisėsdamas ant sofos.

-Kodėl taip padarei?-Mano pyktis grįžta. Kas su manim negerai ?! Kodėl negaliu jo valdyt juk aš nenoriu nuskriaust Niall.
-Šhhh Kate juk žinai ,kad nedaryčiau nieko kas tau gali pakenkt.-Jis suėmė mano veidą į savo delnus ir atrodo pažiūrėjo tokiu gyliu žvilgsniu lyg skverbtusi į mano sielą.
-Aš bijau ir nežinau kodėl esu tokia pikta. Niall aš negaliu suvaldyt to pykčio ,kuris verda mano viduje. Jis veržiasi į išore.-Atrodo ,kad jam mane prilietus pyktis atslūgo ypač jo pirštam švelniai glostant mano skruostą.
-Viskas bus gerai juk žinai tai. Kate aš tavim tikiu. Tu kovotoja. Tik pažiūrėk ,kaip toli nuėjai. Buvai medžiotoja ir vampyre ,o paskui viskas viename. Perkopei visus pykčius ir vistiek grįžais mylėdama mane stipriau nei bet kada.-Jo nykštys perbraukė per mano lūpas ir liežuviu jas sušlapinau pažiūrėdama į jo lūpas kaip jos kalba ir vėl į akis.
-Prisimeni kaip bijojai tą naktį ,kai įvyko avarija ? Aš tave išgelbėjau sakydamas ,kad viskas bus gerai ir tau viskas gerai. Juk žinai ,kad eisiu paskui tave net į pasaulio kraštą jei reikės Kate. Būsiu visada šalia ir man nesvarbu ar tu medžiotoja ar tu vampyrė po galais susitaikysiu net jei ir būsi ragana gali net būt viskas viename ,bet mano meile nuo to nepasikeis.-Jis pasilenkė arčiau ir atrodo mano kūnas kaip magnetas traukiamas link jo ,o pyktis ant viso pasaulio nusiplove ,kaip purvas po lietaus.
-Mylėsiu tave tik stipriau ir labiau ,nes tu ,Katherina, esi viskas ko aš kada norėjau.-Neatlaikiau įtampos ir jo mėlynų akių įtaigos. Žengiau pirmą žingsnį ir pirma pasilenkiau sujungdama mūsų lūpas. Pasiilgai jų skono ir kaip tobulai jos tiko kartu. Nežinau ,kodėl bet pravirkau ir tikriausiai iš laimės ,nes tai pirmas kartas kai nebejaučiu baimės.
-Viskas gerai ?-Sušnabždėjo man atsitraukus.
-Viskas gerai.-Nusišypsojau ir nykščiu nubraukė ašara nuo skruosto.
-Mano kovotoja.-Nusišypsojo pabučiuodamas kaktą ir stipriai apkabindamas.

Šito man ir reikėjo ,kad nešokčiau į baimės ir pykčio bedugne.

Na kaip jums tokia dalis ? Pastebėjau ,kad sumažėjo skaitytojų hmm gaila :(
Na tikiuosi ,bent jūs išliksit ir skaitysit mano darbus.
Ar tikėjotės ,kad Niall pavyks ? O gal manėt ,kad Katherina nuprotės ir visus išžudys ? Kaip manot kas bus toliau ? Paspeliokit ;-)
Laukiu nuomonių ! ;-)