Demon 2 (LT fanfiction)

60 dalis

*Katherinos pozicija*

Gulėjau ant sofos padėjus galvą Niall ant kelių ir užmerkus akis bandžiau nuvyt mintis jog liko tik keturiasdešimt valandų iš ,kurių tikriausiai pusę išmiegosiu. Stengiausi neužmigt jam beglostant mano plaukus ir vis pramerkiu akis pamatydama Allison ,kitam kambario gale žiūrint į vieną tašką. Žinau ką ji jaučia ir žinau kas sukasi jos galvoje ,nes Niall nelaikė savo liežuvio už dantų įskaudindamas ne tik ją ,tačiau ir savo vienintelį draugą Liam. 

Atsidusau pasukus galvą ,kad pamatyčiau Niall veidą ir pamačiau jog jo akys buvo užmerktos. 

-Ei.-Sušnabždėjau ir jis iškart atsimerkė man nusišypsodamas.

-Kur Liam? -Paklausiau ,nes jo nemačiau nuo to laiko ,kai nusileidau žemyn su Niall mano pašonėje. Atrodo jis dingo ,kaip į vandenį po to ,kai Niall išsakė viską apie Allison ir jį.

-Nežinau.-Mačiau iš jo akių ,kad jis meluoja ,todėl atsisėdau ir pasirėmiau šiek tiek į jo kūną ,nes jaučiausi silpnai tikriausiai dėl to ,kad mano laikas senka.

-Tau viskas gerai? -Paklausė nubraukdamas plaukus nuo veido ir suvaidinau šypsena ,kad nieko neįtartų.

-Mane šaukia mergaičių kambarėlis ,kentėjau apie valandą.-Sumelavau ir jis nusijuokė. Palikau nuo sofos jam nematant pasirėmiau į jos kraštą ir atsistūmus nuėjau koridoriumi iki vonios kambario. Vos tik uždariau duris įjungiau vandenį jog užgožtų visus garsus ir susmukau prie tualeto apsivemdama. Stengiausi būt kuo tyli ir tik išvėmiau visą maistą ,kurį suvalgiau nuo pat ryto. Mano organizmas nenori priimt žmonių maisto ir reikalauja tik kraujo ,ko aš jam tikrai nesuteiksiu.

Išsiploviau dantis ir pažnaibiau skruostus ,kad mano veidas įgautų rausvumo ,o tada išėjau iš vonios.

-Allison ar gali pasikalbėt? -Paklausiau ir ji iškart pakėlė akis į mane.

-Žinomą.-Ji šyptelėjo ir Niall atsisuko suraukdamas antakius ,tačiau tik daviau jam žvilgsnį ir pasekiau ją į lauką. Ji atsisėdo ant sūpynių ir aš atsisėdau šalia jos.

-Nenoriu ,kad mano meilė atimti iš tavęs tavąją.-Prabilau pirmoji ir nusuko akis pažiūrėdama į jūrą.

-Nėra ką atimt ,Kate, juk Niall buvo teisus jis myli Sophia ,o aš tik jos šešėlis.-Nors nemačiau jos veido ,tačiau žinau ,kad ji verkia nes galėjau girdėti tai iš jos balso.

-Liam  prarado tai ,kas jam buvo svarbiau už jo pačio gyvybę ,tačiau nepasiduok. Prašau nenuleisk rankų ,nes aš žinau ,kad žiūrint į tave jis mato tave ,o ne ją. 

-Jei tai būtų tiesa jis būtų tai pasakęs pats ,o ne dingęs.-Suburbėjo nusivalydama ašaras ir atsisukdama į mane.

-Jis pasimetęs ir manau bijo jog jausdamas kažką tau pamirš Sophia. Suprask jį prašau ir suteik jam šansą paaiškint. Negali išplėšt jos iš jo širdies.-Ji nusivalė ašaras šyptelėdama ir atrodo pati pradėjo suprast ,kad neįmanoma išplėš meilės ,kurią jis jaučia. Juk Sophia buvo pirmoji ,kurią jis taip stipriai mylėjo.

-Žinau ,bet tai ką pasakė Niall buvo tiesa.

-Pasakiau tai ,kad įskaudinčiau Liam ,tačiau tai nėra tiesa.-Į mūsų pokalbį įsiterpė kitas balsas ir pakėlus akis pamačiau Niall stovintį ant terasos laiptų.

-Tau dar tiek daug reikia išmokt apie Liam , Allison. Negali tikėtis jog jis pamiršt Sophia ir iškart atiduos tau savo širdį juk ji buvo jo gyvenimas. Katherina teisi sakydama jog turi suprast jį ir nepasiduot. Tai užtruks ,tačiau galiu patikint ,kad jis to vertas.-Niall žiūrėjo tiesiai man į akis ir artėjo link mūsų.