Demon 2 (LT fanfiction)

47 dalis

-Noriu mirt.-Nusijuokiau išeidama iš vonios su rankšluosčiu ant kūno ir su šlapiais suveltais plaukais.

-Juliana? -Ieškojau jos ,nes atėjus į kambarį jos nebuvo.

-Virtuvėj.

-Nežinau ,kaip reikės pažiūrėt jam į akis manau tiesiog apsimesiu lyg viskas ok ir nieko nenutiko ,ką manai ? -Kalbėjau eidama į virtuvę ir gerdama mineralinį iš buteliuko ,tačiau užspringau juo ,kai pamačiau Harry stovint mano virtuvėje ,kartu su Juliana. Pradėjau kosit ,kol Juliana stovėjo išpūtus akis ir nežinodama ką sakyt ,o Harry kaip visada buvo su savo tuo šypsniu.

-Tikriausiai turėčiau išeit.-Nejaukiai nusijuokė ir pasiėmė savo rankinuką nuo stalo. Pažiūrėjau į Harry ir kuo greičiau pasekiau ją iki durų.

-Nepalik manęs su juo ir kodėl neįspėjai manęs.-Suurzgiau kuo tyliau ,kad negirdėtų Harry ,tačiau ji tik nusišypsojo pakilnodama antakius ,o tada mirktelėjo ir pabučiavus į skruostą išėjo. Uždariau duris ir tiesiog stovėjau ,nes bandžiau susikaupt prieš išvysdama jo veidą.

Elkis šaltai kartojau sau mintyse ir gyliai įkvėpus iškvėpus grįžau į virtuvę ,kur sukryžiavęs rankas ir į spintelę atsirėmęs stovėjo Harry ir jo veidą puošė šypsnis.

-Ką čia veiki? -Stengiausi būt nurimus ,nes žinau kad tikriausiai jaučia mano širdies plakimą.

-Pamaniau užsuksiu pažiūrėsiu ,kaip tavo pagyrios.

-Mano galva mane žudo ,todėl pamatei ir gali išeit.-Praėjau pro jį iki šaldytuvo ,kur laikiau vaistus nuo skausmo.

-Maniau nebijai likt viena su manimi?

-Aš ir nebijau.

-Pamiršai ,kad mano klausa labai gera ,Katherina.-Žinomą jis girdėjo ,kaip maldavau Julianos nepaliks manęs vienos su juo.

-O gal tiesiog tavo ausys labai didelės.-Sarkastiškai pavarčiau akis ir jis nusijuokė nužvelgdamas mane nuo galvos iki kojų ir atsikosėdamas. Pažiūrėjau į savo kojas ir supratau ,kad esu tik su rankšluosčiu.

-Išlydėk save ,kol apsirengsiu.

-Nėra nieko ko nebūčiau matęs vakar.-Šis komentaras mane sustingdė pusiaukelėje iki kambario.

-Aš ne mažas vaikas ,taip mes pasiglamonėjom ir tu dingai ,ko aš nepamenu ,todėl turėkis tai ,nes tai nepasikartos.

-Tu atsijungei iškart po to ,kaip dar kartą bandei manim pasinaudot ,todėl išėjau. Katherina, aš ne Horan jeigu tikiesi meilės iki išprotėjimo.-Nežinau ,kaip tačiau per sekundei ši tema tapo labai nejauki ,kai tik jis paminėjo Niall.

-Tiesiog užsičiaupk nekartojęs jo vardo mane tai varo į neviltį kiek gi galima pagaliau ir patikėk man naujo išprotėjimo nereikia tik ne iš tavęs. Be to nemanau ,kad tu išvis turi jausmus.-Su tuo palikau jį virtuvėje ir užtrenkiau duris į kambarį ,kuriame persirenginėjau. Namai buvo tylus ir maniau ,kad jis išėjo ,tačiau apsirengus jį radau sėdint ant kėdės prie stalo. Net nepažiūrėjau į jį ir atrodo jam patiko ši tyla ,todėl tiesiog praėjau prie viryklės ir užsikaičiau arbatinuką arbatai. 

Stovėjau nusisukus į kriauklę ir jaučiau ,kad jis mane stebi ,kaip plaunu puodelį ,tačiau tyli lyg laukdamas kol prabilsiu. Apsimečiau ,kad nejaučiu ,tačiau tikrai jaučiau ,kad jis stovi tiesiai už manęs. Išjungiau vandenį ir neatsisukdama paėjau žingsnelį ,kad pasiekčiau arbatą iš spintelės.

-Esi suirzus ,nes išėjau ar dėl to ,kad paminėjau jo vardą? -Jo balsas buvo visai šalia manęs.

-Man nesvarbu ,kad išėjai kas mane erzina ,kad jis visur.-Suburbėjau staigiai atsisukdama ir susidurdama su juo. Jis stovėjo tiesiai prieš mane galbūt per pusmetrį ir tiesiog žiūrėjo į mane. Nežinau ką turėčiau dar jam pasakyt ,nes bijau kad būsiu nesuprasta. Nesuprantu ,kad vyksta ir kodėl jis visada šalia tarytum jį traukčiau ,o galbūt atvirkščiai tai jis mane traukia.