Netrukus pasigirdo beldimas į duris. Kotrynos tėtis paklausė jos:
- Ar įleisti?
Kotryna linktelėjo.
- Užeikit!
Pro duris įėjo nepažįstamas vilkolakis. Jis prisistatė:
- Sveiki. Aš Hijikata. Vardas japoniškas. Esu Izako geriaisias draugas.
Po to asisuko į Kotryną ir Izaką:
- Sveiki! Izakai, iškart atvykau kai sužinojau, kad Kotryna sužeista.
Kotrynos tėtis paklausė Hijikatos:
- Tai tu jau buvai susipažinęs su Kotryna?
- Aha. Izakas ją gydė. Tai ir susipažinau su ja. O Izakas, kone kiekvieną minutę kalbėjo apie Kotryna. Matosi, kad Izakas ją myli.
- Tikrai taip. Kai Kotryna prarado sąmonę, tai Izakas ją nunešė į jos kambarį ir gydė, rūpinosi. Net nemiegojo.
- Hahahah. Toks jau tas Izakas.
Kotryna netrukus užsiėmė už galvos. Ji pajuto skausmą galvoja. Išpradžių jis buvo mažas, tik dabar padidėjo. Ji anksčiau nieko nenorėjo parodyti. Nenorėjo, kad kiti jaudintusi dėl jos. Izakas pamatė kaip Kotryna užsiėmė už galvos ir paklausė:
- Skauda galvą?
Kotryna palinksėjo. Izakas nuėjo prie lenktynėlės ir paėmė gėrimą. Atsisuko į Kotryna ir tarė:
- Atsigerk, pasijusi geriau.
Kotryna papurtė galvą.
- Tai įleisti su adata?
Kotryna palinksėjo pritardama. Izakas atsisėdo šalia ir įleido vaistus. Hijikata tarė:
- Aš jau einu. Turiu pranešti abiem karaliam, kad Kotryna atsikėlė.
Kotrynos tėtis prabilo:
- Ir aš kartu eisiu. Prižiūrėsiu tave, kad vampyrai tavęs neužpultų.
- Gerai, eime.
- Einam. Kotryna, būtinai pasveik. O tu Izakai, pasirūpink ja.
- Taip, pone.
PO MĖNSIO
Jau Kotryna pasveiko. Gali kautis. Kotryna ėjo kolidorium. Ji pastebėjo einanti Izaką. Ji pribėgo prie jo ir pasakė:
- Izakai, noriu tavęs vieno dalyko paklausti.
- Klausau.
- Kai aš merdėjau nuo nuodų, kodėl tu mane išgelbėjai? Juk aš vampyrė, o vilkolakiai nesutaria su vampyrais.
- Žinai, kai pirmą kart tave pamačiau aš tave pamilau. Iš pirmo žvilgsnio. Ir man nebuvo svarbu, kad tu esi tokių kaip aš priešas. Tu man buvai Kotryna.
- Nežinau ką pasakyti. Einu pamąstyti ką tu pasakei. Lekiu į mišką.
Kotryna nubėgo į mišką. Atsisėdo ant didelio akmens ir mąstė kas atsitiko per pataruosius metus. Ji tapo karė, įgijo galių, susipažino su Izaku, nukovė galingiausią vilkolakį Gurą, merdėjo nuo nuodų, Izakas ją išgydė, su Izaku nukovė Suraganą, o galiausiai Izakas pripažino, kad ją myli. Kotryna giliai jautė, kad myli Izaką. Ji nusprendė ką atsakyti. Jau vakaras, o ji dar sėdi ant akmens. Už nugaros išgirdo Izako balsą:
- Tai jau pamąstei?
- Apsisprendžiau.
Kotryna nušoko nuo akmens ir priėjo prie Izako ir pabučiavo jį į lūpas. Tada tarė:
- Izakai, aš myliu tave.
- Aš taip pat yave myliu, Kotryna.
P.S. Nuotraukoja parodyta ta akimirka, kai Kotryna pabučiavo Izaką.
आप पढ़ रहे हैं
Tikra meilė niekada neišnyksta
रोमांसŠi istorija apie Kotrynos ir Izako meilę. Kotryna yra vampyrė, o Izakas vilkolakis. Jie praeis daug išbandymų ir problemų. Ar jie pamils vienas kitą? Ar Kotryna gali nepaklusti vampyrų taisyklėm? Ar tūkstantį metų buve priešai gali susivienyti? Vi...
