Tikra meilė niekada neišnyksta

trečia dalis

PO SVAITĖS

Vampyrų ir vilkolakių armija stovėjo viena prieš kitą. Buvo likęs 50 metrų tarpas, o jo viduryje stovėjo Kotryna ir Gunas. Gunas yra galingiausias vilkolakis. Jis visus vampyrus nužudydavo vos pamatęs.
- Na tai tu, rubuili, su kuriuo man teks kautis, ane?
- Nudėsiu tave, kaip ir visus kitus vampyrus!
- Pirmyn!!!

Kotryna trenkė jam į pilvą, snuki ir į nugarą. Tada jis paėmė ir su savo nagais drėske jai į ranką. Ant jo nagų buvo nuodai vadinami Ytais. Niekas nenužudo vampyrų išskyrus nuodai Ytai. Galiausiai Kotryna greitai jam su savo dantim perėžė kaklą. Jos krito negyvas. Prie Kotrynos pribėgo Edvinas:
- Tau viskas gerai?
- Taip. Tik truputi įdrėskė. Einu į mišką.

Kotryna nulėkė į mišką. Ji žinojo, kad mirs, tik nenorėjo kad kiti jaudintusi. Ji atsisėdo ant žemės ir atsirėmė į akmenį. Ir užsimerkė praradudi sąmonę.
Ji atsikėlė. Apsidairė. Ji gulėjo lovoj ir kambarys buvo nematytas. Ji bandė atsisėsti, bet skausmas trenkė jai į galvą, kojas ir rankas.
- Kaip matau, atsikėlei.
- Ir vėl tu Izakai.
- Imk, atsigerk. Padės.
- Negersiu aš to tavo marmalo, aš geriu tik kraują. Be to, gal tu nori mane apnuodyti.
- Neapnuodysiu. Aš tave radau miške, gulinčia be sąmonės. Be to , gydau tave.
- Galvojau tu karys.
- Ir esu. Tik dabar dirbu daktaru.
- Kur mes?
- Mano namuose. Čia gydau ir gyvenu. O dabar gerk vaistus.
Į jaus įpyliau kraujo.
- Nu gerai jau gerai.
Kotryna paėmė dubeni ir su iltimis įtraukė vaitus.
- Eeewww. Šlykštu. Kas šią?
- Vernerio vaistai. Be jų tu mirsi.

Kotryna paėmė ir išgėrė visą dubenį.
- Kiek laiko praėjo kai praradau sąmone?
- Keturios dienos.
-Man reikia grįšti į Gornogą.
- Kol kas būsi pas mane ir gydisis. Jei ne, mirsi.
- Gerai. Kiek laiko turėsiu būti?
- Tris mėnesius kol pasveiksi ir jėgas atgausi.

KITA DIENA

Kotryna gulėjo lovoj, o Izakas apžiūrėjo pacientą. Ji pamėgino atsistoti. Jai pavyko. Ji leisdamasi laikėsi už sienų, vos nulipo žemyn. Ją pamatė Izakas:
- Ką čia veiki? Tu turi būti lovoje.
- Tu nesugebi sužinot šio paciento ligos tai atėjau.
- Aš sužinosiu.
- Aš jau žinau. Jis apsinuodijo gelu. Tai tokie nuodai.
Pasakiusi šiuos žodžius ji atsisuko į pacientą ir klausia:
- Tu žinojai, kad tai yra gelu nuodai, bet kodėl tu juos valgiai? Aš žinau, tik noriu tai išgirsti iš tavo lūpų.

Pacientas vos girdimai atsakė :
- Mano šeimą užpuolė Guroras. Jis sakė, kad jei suvalgysiu gelu nuodų jis juos paliks gyvus. Bet iš kur tu žinai?
- Mano galia yra protas. Įlindau į tavo mintis ir prisiminimus. Izakai, aš išeinu. Atnešiu priešnuodį ir dar kai ką padarysiu. Iki.
Izakui nieko nespėjus ištart Kotryna išlėkė pro duris.

P. S. Šios dalies nuotraukoje yra Gunas, o antroja dalyja buvo Izakas.