[ Real Life ] H.S.

*37 dalis*

Nusiledau į apačią ir ten stovėjo Harry nusisukęs. Išgirdęs mane jis atsisuko...

Jis vilkėjo juodą kostiumą ir atrodė pribloškiančiai. Nesu mačius jo su kostiumu. Na bent jau tik su švarku, nes kelnes jis pasirinko savo juodus džinsus. Jis pamatęs mane išsižiojo. Aš šyptelėjau ir nuraudau. Oi kaip nekenčiu to.

Priėjau arčiau jo jis nusišypsojo parodydamas savo duobutes ir atkišo ranką. Aš supyniau savo pirštus su jo ir mes išėjom pro duris. Priėję prie mašinos, jis man atidarė duris, kai tik įsėdau jis jas uždarė ir apibėgo mašiną įsėsdamas į savo vietą.

Važiavome man nepažystamais keliais. Aš buvau atsirėmus į sėdynę ir stebėjau vaizdus pralekiančius pro langą. Jau buvo tamsoka tad ne viskas gerai matėsi.

- Nekalbėsi su manimi?- paklausė Harry.
- Tiesiog neturiu apie ką,- šyptelėjau. - Kur mane vežies?- paklausiau.
- Nesakysiu,- iškišo liežuvį jis.
- Kiek dar laiko maždaug?-paklausiau atsidusus. Mes jau pakankamai ilgai važiuojam.
- Dar apie valandą,- trūktelėjo pečiais jis. Aš išpūčiau akis.
- Valandą?- beveik surikau.
- Kentėk,- sukomandavo Harry ir iškart nusijuokė.
- O dieve kur tu mane vežies,- sumurmėjau taip, kad jis negirdėtų, bent jau aš taip maniau.
- Pamatysi,- ha, vis dėl to jis girdėjo.

Garsiai atsidusau ir įjungiau radiją. Bežiūrėdama pro langą pradėjau nuniuot man pažystamą dainą. Po dar poros dainų pradėjo groti One Direction daina. Aš iškart atsisukau ir šyptelėjau.

- Everyone else in the room can see it
Everyone else but you,- uždainavo Harry, kas privertė mane išsišiepti. Jis dainuoja taip gražiai.

- Thats what makes you beautiful!- pabaigė dainą jis. O aš kaio fanė pradėjau plot, švilpt ir cypt, kas privertė jį juoktis.
- Man patinka tavo duobutės,- sukikenau ir su pirštu priliečiau jo duobutę.
- Baaik,- numykė. - Tu verti mane raudonuot,- suverkšleno.

Aš sukikenau ir toliau klausiaus muzikos.

- You're just a little out of my limit!- uždainavau kai pajungė 5 Seconds Of Summer daina. Mačiau kaip Harry šypteli.
- Gražiai dainuoji,- tarė. Meluoja, aš dainuoju tragiškai ir tą patį žinau.
- Tau nebūtina meluot,- nusijuokiau.
- Aš nemeluo... nu gerai gal biški,- taip pat nusijuokė.

Aš sukikenau ir vėl atsisukau į langą. Jaučiau kaip mano akys apsunka.

***

- Keite, kelkis,- pradėjo krutint mane Harry.
- Mhm, dar 5 minutes,- sumurmėjau.
- Ej, mes atvažiavom,- nusijuokė.
- Pff taip ir reikejo sakyt,- pramerkiau plačiai akis ir stryktelėjau į šoną. Staiga susvirduliavau dėl staigumo, bet Harry rankos sulaikė nuo kritimo. Linktelėdama atsidėkojau ir atsistojau stabiliau. Harry užrakino mašiną ir atkišo parankę, kad įsikibčiau į ją. Šyptelėjau ir įsikibau. Tik dabar pastebėjau kur esu. Prieš mane buvo restoranas, kuris atrodė prabangus. Manau jame brangiau turėtų kainuot. Bet žinoma ar garsiam Harry Styles tai rūpi?

Mes įėjom į restoraną ir Harry iškart priėjo padavėjos pasakydamas savo pavardę. Mergina šyptelėjo ir nusivedė mus link staliuko. Jis buvo atokesnis nuo kitų, ir man tai patiko. Tik mudu dviese. Jis man atitraukė kėdę ir leido atsisėst. Šyptelėjau padėkodama ir stebėjau kaip jis apeina staliuką, atsitraukią kėdę ir atsisėda.

- Keite,- nusijuokė Harry.

- Ką kas?- pabudau iš transo būsenos.

- Tu nenuleidai nuo manęs akių,- prunkštelėjo.

- Atleisk,- nuleidau galvą nes jaučiau kaip pradedu raudonuot.

- Bet man tai patiko,- pasakė. Tai tik vertė dar labiau žandams kaisti. - Ir kai raudonuoji,- sukikeno.

- Baik,- numykiau.

- Ką nors užsisakysite?- prie mūsų staliuko priėjo blakstienas prisiklijavus, papus prisipūtus, plaukai kaip šieno kupeta blondinė padavėja. Ji aiškiai pradėjo nužiūrinėt Harry ir tai vertė manyje virti.

- Eh taip, man šio kepsnio ir vyno raudono, Keite ką užsisakysi?- šyptelėjo Harry atsisukęs į mane.

- Cezario salotų,- pasakiau. Ta padavėja mane kreivai nužiūrėjo ir pradėjo šlykščiai kramtyt gumą, kitaip sakant išsižiojus. Tada atsisuko į Harry ir mirktelėjus nuėjo kraipydama užpakalį. Jau galima vemt?

- Ar tu pavydi?- pakėlė antakį Harry.

- Fuj ne, matei kokia ji baisi?- susiraukiau.

- Ar tu pavydi manęs?- sukikeno.

- Na taip, žinoma, gi esi populiarus, gražus, seksualus, turtingas kiekviena mergina nori tavęs,- prikandau lūpą ir vėl nuleidau galvą dėl vėl raustančių skruotų.

- Bet aš jų nenoriu. Aš jose nematau to ką matau tavyje,- suėmė mano ranką Harry. - Ir ar tu sakei seksualus?- pakilnojo antakius.

- Harry, prašau baik,- nusijuokiau.

Neužilgo atėjo vėl ta pati padavėja. Pamačius mūsų rankas ji susiraukė. Norėjau atitraukt ranką, bet Harry neleido tik dar labiau ją suspausdamas. Atsisukau į jį ir jis laikė žvilgsnį įsmeiktą į mane. Šyptelėjau dėl to.

- Jau gali eiti,- rūsčiai pažvelgiau į padavėją.
- Tu ką man pasakei?!- sucypė ji. Auč mano ausys.
- Tu girdėjai ką ji pasakė, eik, ten kur du trečias nereikalingas,- susiraukė Harry. Ji cyptelėjo ir apsisukus nuėjo. Mes nusijuokėm.
- Kur mes esam?- paklausiau.
- Holmes Chapel,- šyptelėjo Harry.
- Iš kur...
- Aš čia gimiau,- nutraukė mane.

Viską suvalgėm ir Harry pasakė,kad parodys vieną vietą. Aš sutikau ir jis pradėjo mane kažkur vežt. Galiausiai sustojom prie kažkokio namo. Aš išlipau ir netrukus išlipo ir Harry.

- Kur mes?
- Šitam name aš gyvenau kai buvau mažas, dabar jame niekas negyvena, jis truputį apleistas kaip matai,- sukikeno. - Bet čia labai daug kas atsitiko. Eime,- jis supynė mūsų pirštus ir pravedė mane pro vartus. Mes nuėjom už namo ir ten buvo supynės. Harry atsisėdo ant vienų, o aš ant kitų.
- Pažiūrėk,- jis pasakė ir aš pakėliau galvą. Žvaigždės. Jos taip puikiai matėsi. - Įsivaizduok ten tu, ten aš, ten mūsų berniukas, ten mergaitė, o čia anūkai ir anūkės,- rodė į žvaigždes Harry. Sutrikau dėl to ką jis pasakė. Vaikai, anūkai? Mes net nedraugaujam. O dieve tai komplikuota. Tikiuosi neįklimpau. - Atleisk, per greitai ane,- Harry atsiduso ir nuleido galvą. Aš padėjau savo ranką ant jo ir spustelėjau. Jis pakėlė galvą ir pažiūrėjo į mane, aš šyptelėjau jis atsakė tuo pačiu. Aš sudrebėjau iš šalčio. O jis susiraukė. - Šalta?- paklausė. Papurčiau galvą, o jis pavartė akis. - Aš gi matau, kad šalta, eime,- jis atsistojo ir pasiūlė ranką padėdamas man atsistot ir aš nesipriešindama leidau jam save nutemt į mašiną.

Aš kreizy. Ar aš? Žinoma.