[ Real Life ] H.S.

*40 dalis*

Šiandien atvažiuoja Harry mama ir man atrodo aš tuoj plaukus nusirausiu.

Jeigu aš jai nepatiksiu? Ką reikės daryt? Gal tylėt? Nee tada tikrai nepatiksiu. Hmm... elgtis savimi ar vaidinti išauklėta? O dieve, o dieve.

- Keite?- beldimas į duris mane išblaškė.
- Taip?- atsiliepiau. Pro duris įėjo Harry.
- Mano mama, ji jau laukia,- pasakė.
- Ką?- išsižiojau. - Man baisu, aš nenoriu. O ne,- pradėjau panikuot.
- Viskas gerai, einam,- ištiesė ranką ir aš už jos pagriebus atsistojau. Jis supynė mūsų pirštus ir mes išėjom iš mano kambario.

Priėjus laiptus aš jau norėjau eit atgal, bet dėja... mes pradėjom leistis ir apačioje pastebėjau gražią, juodaplaukę moterį stovinčią, apsirengus tvarkingą suknelę. Pamačius mane ji nusišypsojo, aš jai atsakiau taip pat nedrąsia šypsena.

- Katherina,- ji išskietė rankas. Aš priėjau ir apkabinau moterį.
- Vadinkit mane Keite, ponia Styles,- šyptelėjau.
- Vadink mane Anne, Keite,-sukikeno.
- Mhm, mama,- atsikrenkštė Harry.
- Ah taip, labas sūnau,- nusijuokė ir apsikabino Harry.
- O manęs niekas nepasiilgo?- pasigirdo balsas už Harry ir Anne.
- Gemma!- sucypiau ir pribėgus apsikabinau stipriai merginą.
- Labukas,-sukikeno.
- Tai kiek laiko būsit?- paklausiau atsitraukus.
- Iki tol kol mus išvarys,- nusijuokė Anne.
- Mama,- nestipriai kumštelėjo Harry mamai į petį. - Būkit čia kiek reikės.
- Juokauju, po savaitės grįžtam atgal,- šyptelėjo.
- Anne,- atėjo ištiesus rankas El.
- Eleanor,- išsišiepė moteris ir apsikabino rudaplaukę.
- Gera jus vėl matyti.
- Man taip pat, kur Louis?- paklausė.
- Išėjo į parduotuvę, tuoj turėtų grįžt,- pasakė ir ant tu žodžių durys atsidarė ir pro jas įžengė Louis su 4 maišais. Visi nusijuokėm iš tokio reginio.
- Hahaha, kaip juokinga,- pavartė akis Louis. - Anne, senai matėmės,- šyptelėjo vaikinas pamatęs Harry mama.
- Taip, taip, ateik čia,- nusijuokė ir apsikabino stipriai vaikiną. Vis dėl to tikėjaus kitokios moters. Ta kuri į viską žiūri labai rimtai, o čia: linksma mama kuri atrodo neįtikėtinai jaunai.

***

Šiuo metu sėdim visi prie stalo. Pavalgėm Eleanor pagamintą maistą.

- Tai kiek jūs laiko kartu?- paklausė Anne atsigerdama savo raudono vyno. Aš užspringau savuoju ir pradėjau kosėti. Harry man su ranka pradėjo nestipriai daužyt per nugarą.
- Na techniškai mes nesame kartu,- Harry atsakė savo mamai.
- Ta prasme?- susiraukė.
- Oficialiai aš jai dar nesiūliau,- nuraudo Harry.
- Tai ko lauki? Šitokia mergina sėdi šalia tavęs ir tu sėdi kaip pabučiuotas!- nerėkdama, bet garsiau pasakė Anne. Dabar jau aš nuraudau.
- Laukiau kol visi bus čia, bet suknistas Louis tuolete užstrigo,- sumurmėjo.
- Kvietėt?- kaip tik atėjo Louis.
- Pagaliau, sėsk, čia kai kas bus,- sukikeno Anne.
- Keite,- Harry atsisuko į mane. Aš taip pat į jį atsisukau. Jis paėmė mano rankas į savo. Sulaikiau kvėpavimą, žinodama kas dabar bus. - Ar sutinki būti oficiala mano mergina?- išsišiepė. Niekada nebuvau pagalvojus apei šitą klausimą. O dabar aš sėdžiu prieš jo mamą ir nežinau ką atsakyt. Ar aš to noriu? Kad mane persekiotų fanės? Kad susilaukčiau daug neigiamų komentarų? Bet reikia žiūrėt ir į teigiamą pusę. Mūsų akys susitiko ir tik dabar supratau, kad dar neatsakiau. Giliai ikvėpiau ir užsimerkiau:
- Taip,- išpūčiau orą ir atsimerkiau kai pajaučiau dvi stiprias rankas apsivejančias mane. Tada išgirdau plojimus. Harry atsitraukė nuo manęs ir tada mane apsikabink apsiašarojusi Anne.
- Aš taip džiaugiuos dėl jūsų,- šniurkštelėjo nosimi.
- Shh neverkit,- sukikenau.
- Tai ką, atšvenčiam!- iškėlė rankas Louis.

Mes visi choru nusijuokėm, o Louis papūtė lūpas.