"Meilės Žaidimai" antra dalis "Tikras Gyvenimas"
Kai Harry prisipažino, Keitei ką iš tikrųjų jaučia. Niekas nežinojo kaip jaučiasi ji.
Bet dabar viskas sudėtingiau, nes tai tikras gyvenimas...
- Mama! Tėti! Noriu supažindint jus su mano vaikinu!- suriko Maya įėjus į namus.
Atsisukau į Harry su pakeltu antakiu ir jis parodė, kad eitume. Atsistojome ir priėjome prie mūsų 17-metės dukros.
- Mama, tėti,- pakartojo ji. - Čia Brooklyn,- iš koridoriaus atėjo vaikinas.
- Jūs juokaujat!- nusijuokiau. - Einu paskambint Perrie,- pasakiau ir nulėkiau pasiimti savo telefono.
- Klausau?- ji atsiliepė. - Tu žinojai,kad mano dukra draugauja su tavo sūnumi?- garsiai nusijuokiau. - Jie katik iš mano namų! Laukiau tavo skambučio!- ji sukrykštė. - Tai taip fainai!- taip pat pradėjau krykštaut.
Dar persimetėm pora žodžių ir aš padėjau ragelį nes man skambino kita linija. Danielle.
- Įdėmiai,- atsiliepiau. - Tavo sūnus katik pabučiavo mano dukra!- ji suriko. - Dani, jiems tik 5,- sukikenau. - Taip, bet man atrodo David tikrai patinka Alex,- ji nusijuokė. - Tu prižiūrėk tiesiog mano vaiką gerai?- taip pat nusijuokiau ir atsidusau. - Būtinai.
- Kaip sekas?- įėjau į kambarį kuriame sedėjo Harry, Maya ir Brooklyn.
- Puikiai,- nusišypsojo Maya.
- Ė, Malik. Tavo tėvus pažystu, net nebandai sužeisti mano dukrelės,- pagrasinau.
- Niekada,- jis suspaudė jos ranką ir aš vos neišsilydžiau nuo vaizdo.
- Kažkada aš tokia buvau,- sumurmėjau ir dribau ant sofos ir sukryžiavau rankas.
- Tu jau sena,- pavartė akis Maya.
- Ėė, aš turiu David,- numykiau. - Kuris beje pabučiavo Alex,- papūčiau lūpas.
- Rimtai?- nusijuokė Harry.
Pavarčiau akis ir linktelėjau.
***
- Louis, El, Zayn, Perrie, Liam, Danielle,Niall, Sara ir žinoma Harry. Su jumis buvau nuo pat pradžių. Atrodai visai neseniai aš atsikrauščiau čia, bet dabar, mes susituokę seniai su paaugliais vaikais,- nusijuokiau ir visi paskui mane. - Džiaugiuos,kad per kalėdas galime vėl susirinkti visi ir prisiminti visus gerus laikus kol dar buvom jauni ir laisvi,- nusišypsojau ir pakėliau taurę nuo stalo. - Taip pat ačiū Gemma, Anne ir mano mamai kurios taip pat padėjo, myliu jus,- mirktelėjau. - Bet labausiai turbūt turėčiau dėkot Harry,- atsidusau. - Be tavęs manęs čia nebūtų,mes neturėtume trijų nuostabių vaikų ir draugų. Manau jeigu pradėjom visi kartu,manau ir pabaigsim,- iškėliau aukščiau taurę ir visi paskui mane padarė tą patį. - Už mus.
- Už mus,-visi pakartojo ir atsigėrė. Aš atsigėriau mažą gurkšnį ir tada pajaučiau visų žvilgsnį į mane.
- Mes turim tik du vaikus,- papurtė galvą Harry.
Išsišiepiau ir su pirštais pabaksnojau į pilvą ir tada iškėliau nykščius.
- O dieve!- visi sušuko ir puolė man į glėbį.
Manau tai laiminga pabaiga.
Bet kaip sakoma?
Jeigu pabaiga laiminga,vadinasi tai dar nepabaiga.