Whoop jubiliejus. Tuoj baigsis istorija ;)
Išgirdom baladojimą į duris ir Harry nuskubėjo atidaryti. Aš kol atsistojau su pilvu nuo lovos išgirdau balsą.
- Sveiki, matėm atsikraustėt naujai. Tai norėjom pasveikinti. Mes jūsų kaimynai išgretimo namo,- moteriškas balsas kalbėjo. Priėjau prie durų ir išsprogdinau akis.
- Tu,- dūriau pirštu ir ji pamačius mane atrodo prarijo liežuvį. - Kaip tu drįsti čia rodytis? Dink iš mano namų!- Surikau.
- Keite. Atleisk,aš labai atsiprašau. Aš nenorėjau to padaryti ir tu tą puikiai žinai. Man buvo tik 16. Aš pavydėjau. Atleisk,- ji verkšleno.
- Tu suknista mano sesuo. Tai ne pasiaiškinimas bandant mane nužudyt!
- Aš žinau. Žinau. Bet aš labai atsiprašau,- ji nusivalė ašarą.
Aš papurčiau galvą ir atsidusus užtrenkiau duris. Harry stovėjo nesupratęs kas čia katik įvyko. Ignoravau jį ir nuėjau į mūsų kambarį.
- Kas čia buvo?- į kambarį įėjo Harry.
- Mano sesuo,- atsakiau net nežvilgtelėdama į jį.
- Papasakok,- jis pagriebė mano ranką ir atsuko į save.
Atsidusau ir supratus, kad neturiu kur dingti,atsisėdau ant lovos ir patapšnojau į vietą prie savęs. Jis taip pat šalia atsisėdo.
- Man buvo 11, kai jai buvo 16. Aš visą laiką gaudavau viską ką norėdavau, bet ji ne. Vieną naktį, ji atėjo į mano kambarį ir su pagalve bandė uždusint. Aš rėkiau, muiščiaus kai į kambarį įėjo mama ir patraukė ją nuo manęs. Sekantį rytą jos nebebuvo nes ji pabėgo iš namų.
- Woah. Žiauru,- jis apsikabino mane. Aš sukikenau ir atsitraukiau.
- Bet aš vis dar čia, vadinasi viskas gerai,- mirktelėjau.
PO DVIEJŲ MĖNESIŲ
- Kur Harry,- sušnypščiau.
- Aš čia, aš čia,- įlėkė jis pro duris. - Atleisk, kad užtrukau,- jis menkai šyptelėjo ir prisėdo ant kėdės kuri buvo šalia lovos.
- Na manau jau laikas,- įėjo daktaras ir aš suinkščiau vietoj atsakymo. Su daktaro ir Harry pagalba. Kad ir kiek sakiau,kad pati, įlipau į invalido vėžimėlį ir mane pradėjo vežti į kitą palatą. Pakeliui visi mūsų draugai kurie buvo susirinkę,palinkėjo sėkmės ir mane įvežė į reikiamą vietą.
Atsiguliau į lovą ir į palatą įbėgo dar viena gydytoja ir sesėlė. Gydytojas kuris mane vežė į čia išėjo ir likome tik 4. Harry paėmė man už rankos ir aš ją spustelėjau.
- Vienas, du, trys. Stūmk!
***
Visi atėjo į kabinetą ir aš pakėliau akis nuo vaiko, bei šyptelėjau.
- Koks vardas?-pradėjo spurdėti Ashton.
- Maya Harper Styles,- atsakė Harry ir pakštelėjo man į žandą.
- Aww,- visi numykė.
- Mes būsim pačios nuostabiausios tetos,- priėjo Jesy, Leigh-Anne ir Jade.
- O mes dėdės,- sukikeno ir taip pat priėjo Michael, Ashton, Calum ir Luke.
- Mes būsim didelė ir stora laiminga šeima,- suriko Louis ir visi nusijuokė.
- Aa!- suklykė Sara ir visi į ją atsisuko. Ji susgriebus už pilvo lėtai pakėlė galvą ir nusišypsojo. - Man nubėgo vandenys.
Niall staigiai išlėkė iš palatos ieškot gydytojų,Sara paskui jį lėtai ėjo.
Louis, El, Ashton, Luke, Leigh-Anne, Jade, Liam, Danielle išėjo kartu, o kiti liko su mumis.
- Na,- nusišypsojo Perrie ir atsisėdo iš kitos pusės. - Labai skaudėjo?- jos veidas persikreipė.
- Velniškai,- numykiau ir visi choru nusijuokė iš jos veido minos.
- Koks jausmas turėti vaiką?- padėjo ranką ant peties Zayn, Harry.
- Nuostabus,- jis pakėlė galvą į jį.
- Sveikinu,- Harry atsistojo ir apsikabino Zayn. Nusišypsojau nuo tokio vaizdo.
- Jie visada gerai sutarė,- sušnabždėjo Perrie ir aš atsisukau į ją ir nusišypsojau.
- Džiaugiuos,kad jumis sutikau.

YOU ARE READING
[ Real Life ] H.S.
Romance"Meilės Žaidimai" antra dalis "Tikras Gyvenimas" Kai Harry prisipažino, Keitei ką iš tikrųjų jaučia. Niekas nežinojo kaip jaučiasi ji. Bet dabar viskas sudėtingiau, nes tai tikras gyvenimas...