[ Real Life ] H.S.

*48 dalis*

- Ehm,- kažkas atsikrenkštė. Louis vis dar stovėjo kaip medis.
- Aj,o kodėl tu mus pažadinai?- nusižiovavau.
- Nes atsikėliau anksti, El nesikėlė, o man nebuvo ką veikt,- trūktelėjo pečiais.
- Pala, pala, anksti? Kiek dabar valandų?- susiraukiau. Louis nutaisė nekaltą šypsnį.
- Pusę septynių.
- Eik iš čia Louis,- vienu metu su Harry pasakėm.
- Bet...
- Eik,- ir vėl vienu metu pasakėm ir jis kažką sumurmėjas po nosim, kažką panašaus į 'jokios pagarbos' išėjo iš kambario.

Aš atsidusau ir vėl užmigau šalia Harry.

***

Sėdėjome visi virtuvėje ir gėrėm kas kavą kas arbatą. Kalbėjome apie nebūtus dalykus.

- Aj, turiu tau kai ką,- nusijuokė El ir greit sulakščius iš kambario ir atgal atnešė man kažkokią knygą. Knyga buvo ką aš turėčiau žinot prieš gimdydama ir po.
- Ačiū, prireiks,- sukikenau. Ji mirktelėjo ir siurbtelėjo savo kavos.

Vėliau visi sėdėjom svetainėje ant sofos, aš į kamputį susigūžus skaičiau knygą, o tie trys žiūrėjo televizorių.

Netrukus nuaidėjo per namą skambutis ir visi susiraukė.

- Kažko laukėt?- paklausiau. Visi papurtė galvas.
- Einu atidaryt,- pasakė Harry ir atsistojo.

Staiga išgirdau cypimą, ir kalbas. Greit atsistojau ir nuėjau prie durų. Už jų stovėjo viena ir vienintelė Taylor.

- Aš tavęs pasiilgau mažuti, aš tau atleidžiu,viskas gerai,galim vėl viską iš naujo pratęst,- šyptelėjo ji.
- Tu man nereikalinga,aš turiu Keitę ir ji laukiasi MANO vaiko, todėl gali eit ten kur buvai,- Harry pabrėžė žodį "mano"ir mano širdis suspurdėjo.
- Tu renkies ją?- parodė į mane. - O ne mane?! Tas vaikas greičiausiai net ne tavo! Nes ji eilinė kalė!- suriko.

O dabar aš jau supykau. Greit patraukiau Harry nuo vaizdo, jis net biški susvirduliavo ir atsistojau priešais ją.

- Escucha, si hay algunos de nosotros que es sólo una perra que eres. Más no ir a esta casa vidas. Gracias ( Klausyk, jeigu čia kažkuri iš mūsų yra kalė tai tik tu. Daugiau neik į šitus namus gyvenime. Ačiū )- surėkiau ir užtrenkiau duris tiesiai prieš jos nosį. Atsisukau ir sutikau 3 poras sumišusių akių žiūrint į mane. - Qué?! Oj,kas?- susiraukiau.
- Ispaniškai?- pakėlė antakį El.
- Mokiausi ispanų kalbos, vis dėl to prireikė,- atsidusau.

Jie susižvalgė ir pradėjo juoktis. Aš stovėjau susiraukus ir nesupratau iš ko jie juokiasi.

- Aš tave myliu,- nusivalė juoko ašarą Harry ir mane apsikabino.
- Mes visi tave mylim,- padarė tą patį El su Louis.
- Oras, trūktsa. Oro. Tamsa,- pradėjau vaidint ir jie vėl sukikenę atsitraukė. Aš patrūkčiojau pečiais ir vėl atsisėdau į savo vietą sveitainėje.

***

Užverčiau knygą garsiai taip atkreipdama visų dėmesį. Išpūtus akis žiūrėjau į sieną.

- Kas?- paklausė Louis.
- Aš bijau,- sumurmėjau.
Jie visi nusijuokė, o aš susiraukiau. Ko jiems viskas taip juokinga?

- Viskas bus gerai, tu stipri, tau pavyks,- šyptelėjo Eleanor.

Linktelėjau ir išpučiau orą. Pasižiūrėjau į savo jau truputį,labai nedaug išsikišusį pilvuką. Šyptelėjau ir paglosčiau.

Pykšt

Pakėliau galvą ir sutrikusiu žvilgsniu pažiūrėjau į El.

- Atleisk, nesusilaikiau. Tai taip miela!- sukrykštė ji.
- Bus dar mieliau kai tai bus tavo,- šyptelėjau.

Tei via. Parašiau.

Minčių turiu, bet aš negaliu visų sudėt iš kart nes bus viskas per greit.

Todėl tempiu guma su tokiomis nesamonėmis.

Nepamirškite vote ir komentuoti

B-bai

;)