Again you?

1

Koja už kojos, žingsnis po pingnio, lėtai ėjau namo. Dabar yra pusė 7. Esu begalo pavargusi ir galvoju tik apie šiltą lovą. Žvelgiu į pilką asfaltą. Šiuo metu dauguma žmonių dar miega, o aš jau ir iš darbo grįžtu. Taip beeidama ir svajodama apie šiltą lovą, atsitrenkiau į kažką tikeai kieto. Nežinau kodėl, turbūt iš nuovargio parkritau ant žemės. Suurzgiau,bet net nepakeldama akių atsistojau ir pakeičiau ėjimo kryptį. Turbūt perdaug esu pavargusi, kad net į sieną atsitrenkiau. Ai koks skirtu...

Staiga net krūptelėjau kai kažkas mane sugriebė už alkūnės. Staigiai išsigandus atsisukau, į tai kas prie manęs kimba. Atsisukusi labai nustebau, nes prieš mane stovėjo dailus vaikinas. Prieblandoje mačiau, kad jo plaukai šviesoki, o daugiau nieko kaip ir neįžiūrėjau.

- Atsiprašau, panele, kad atsitrenkiau į jus,- kreipėsi jis į mane.

- Aaaa... na, manau aš į jus atsitrenkiau...

- Na jūs gana lėtai ėjote, o aš štai skubu tqi ir atsitrenkiau į jus. Jūs per mane parkritote. Aš labai gailiuosi, tad gal galėčiau kaip nors atpirkti savo kaltę?

- Viskas gerai, o dabar prašau mane paleisti, aš pavargusi.

- Na tai tada bent leiskit jus parvežti namo.

- Nereikia. Aš gyvenu netoliese.

- Bet aš noriu jus pavežėti... gal taip jausiuosi kiek geriau.

- Pone, yra keli dalykai...

1. Jūs sakėte, kad skubate.

2. Aš Jūsų nepažystu, bet norite, kad su jumis važiuočiau? Atleiskite, bet gal ne.

- Tiesa. Na tada gal nereikėtų Jūsų pavežėti, bet gal sutiktumėt su manimi papietauti?

- Ne. Viso geriausio,- pasakiau ir nieko nelaukus apsisukau. Man jau įgriso tas vaikinas. Įkirybė ir dar kvailas... nors pripažink Sel, jis gražus. Taip jis tikrai dailus...

*Niall pov.

Ot nesiseka, aš taip skubu į savo įmonę, nes nebaigiau projekto, o čia dar per skubėjimą atsitrenkiau į kažkokia žoplą ir lėtą mergą. Na suprantu, kad čia aš kaltas, nes ji ėjo lėtai, bet ji vistiek žiopla! Ta žioplė parkrito ant žemės, suurzgė, atsistojo ir net nepažvelgusi į ką atsitrenkė, pakeitusi ėjimo kryptį pradėjo eiti toliau. Čia tipo mane ignoruos? Na pala. Pagriebiau ją už alkūnės ir atsukau į save. Kai nužvelgiau ją, supratau, kad aš ją iškrušiu dabar arba nenorėsiu jos net akyse matyti.

Po mūsų pokalbio paaiškėjo, kad vis dėl to bus antrasis variantas. Nu ir nx ją. Tesiau kelionę į savo įmonę. Ji buvo vos už kvartalo. Nuskubėjau į savo kabinetą ir palinkau prie darbo. Dirbau išsijuoses ir net nepajutau, kaip atėjo laikas pristatyti savo darbą. Kai atsitraukiau nuo darbo man pasidarė net keista, kai prieš akis iškilo vaizdas, kai ta merga atsisuka į mane. Kažin ji kiekvieną ryta tokiu laiku eina? Ir kur ji eina? Hmmm. Na nesvarbu. Pažiūrėjau į laikrodį ir net pašokau. Jau buvo 8.33 vadinasi vėluoju 3 minutes! Šūdas! Pasileidau į konferencijų salę ir atidaręs duris įžengiau į patalpą.

*Sel pov.

Vos tik atsirakinau buto duris, nusimečiau aukštakulnius ir nuėjau į miegamajį. Užsistačiau žadintuvą pusei 8 ir griuvau į lovą su visais drabužiais. To laukiau visą naktį.

Brr-brr-brr-kelkis Sel nes pavėluosi! Iš žadintuvo pasigirdo mano spengentis balsas, kurį įrašiau, kad geriau prisikelčiau. Šokau staigiai iš lovos, nubėgau į vonią, staigiai nusirengiau visus drabužius, nusimaudžiau, išsivaliau dantis ir apsirengiau. Viską padariau per puse valandos, tada dar spėjau greitai ir gana paprastai pasidažyti. Makiažo pagrindas, rausvi skruostai, ryškios ilgos blakstienos ir svelnus lūpų blizgis. Mano garbanos gana ilgos ir stambios tai jas palikau palaidas ir pažvelgusi į laikrodį aupratau, kad jau vėluoju. Bėkte pasileidau prie durų, užsidėjau aukstakulnius ir viską pasiėmus rankinę su daiktais pasileidau iš namų. Užrakinau buto duris ir pasileidau laiptais žemyn. Į ausis įsidėjau ausinukus ir pasileidau muziką. Visur bėgte ir prie įmonės buvau laiku. Kaip ir suplanavau. Greitai įėjau į pastatą ir nuėjau prie lifto. Pakilau į paskutinį aukštą. Buvau labai suplukusi ir tiesiog giliai dūsavau. Išsiėmiau ausinukus ir patraukiau link sekretorės.

- Laba diena.

- Laba diena, kas nutiko, panele?

- Na aš esu žurnalistė Selena Gomez, esu pakviesta į konferencija. Man nurodė pastatą ir aukštą, bet nepasakė kuriam kabinete...

- Supratau... susiprinkimas bus 2 salėje.

- Ačiū.. aš tada jau lėksiu, nes vėluoju...

- Gerai, panele,-nusišypsojo žavi blondinė sekretorė.

Vos tik atsidūriau salėje, atsisėdau į savo vietą ir nusiėmiau paltuką. Išsiėmiau diktafoną, užrašų knygelę ir fotoaparatą.

Jau buvo viai susirinke ir tetrūko pačio įmonės savininko su projektu. Netrukus salės durys prasivėrė ir pro jas įžengė...

Lara