Again you?

5

Tai buvo pati laimingiausia diena mano gyvenime. Mama mane atsiminė. Vadinasi ji galės vykti su manimi namo. Kaip tai tobula.
- Mama, kaip jautiesi? Viskas gerai?
- Taip. Jaučiuosi gerai. Mažute aš taip taves pasiilgau...
- Aš tavęs ir mama. Tu tikrai mane pameni?
- Taip. Dukra, aš pamenu viską.
- Panele, jūsų mama pabudo vieną rytą viską prisimindama. Viskas vyko po paskutinio jūsų apsilankymo. Ji tiesiog pabudo vėl sveika.
- Tai ji galės vykti su manimi?
- Taip. Jūs tik turite pasirašyti porą dukumentų.
- Gerai.
Padėjau mamai susidėti daiktus, o ji vis kalbėjo ir kalbėjo. Kai ji jau buvo šiltai aprenkta, apauta, patraukėme pasirašyti dukumentų. Na suprantate visi formulumai. Pagaliau mama su manimi. Pagaliau. Šį kartą negalėjau mamai leisti eiti tiek kelio tad pasikviečiau taxi. Kai grįžome namo viskas buvo tobula. Aš tatsi skraidžiau ant debesų. Bet man dar rūpėjo vienas klausimas.
- Mama, kas nutiko tą naktį kai tu išprotėjai?
- Tą naktį? Ta naktis buvo pati baisiausia mano gyvenime, dukra. Tą naktį į mano butą įsilaužė 3 karininkai. Jie mane kankino, kažką švirkštė man ir sakė, kad tave nužudė. Kad atėjo mano eilė. Vien nuo jų leidžiamų vaistų mano kūnas degte degė, o kai pasakė, kad tave nužudė tokiais būdais aš tiesiog išprotėjau...- sukūkčiojo ji.
- Mama, mums nieko nenutiko,- apsikabinau mamą ir glosčiau ją. Čia turbūt dėl tėvo.
Mano tėvas buvo karininkas. Geras žmogus, bet kaip karininkas tai tikra židymo mašina. Jis mirė prieš bene 3 metus. Po metų vos man išsikrausčius buvo užpulta mama, po ko ji išprotėjo. Tai tiesiog kerštas.
Vakare su mama nusprendėme nueiti iki patduotuvių, kad nupirkt mamai drabužių. Ėjom visai neskubėdamos, po parduotuves vaikščiojom lėtai. Tai mano ir mamos hobis.
Kai jau buvome su rašėmis ėjimenamo pro parduotuvės duris. Aš nešiausi karštą savo latė o mama ledus. Kai jau rodėsi, kad saugiai išeisime į mane tiesiog plijosi kažkoks žioplys! Ir taip išliedamas visą mano karštą kavą man ant krūtinės!
- A!! Kaip skauda!- sušukau ant visos parduotuvės. Blyn kaip skauda!!! Au au au!
Staigiai pradėjau gaivintis. Man taip skauda. Juk tai buvo verdanti kava. Pati ją prieš dvi minutes!
- Panele, pareikalavo jau žinomas balsas. Pakėliau akis ir abu vėl ištarėm.
- Again you?
- Blet, Horan, jūs ir nevykęs. Niekur aš su jumis nevyksiu nes dar užmušit!
- Kas nors kvieskit greitąją!- sušuko mama.
Visi greitai sujudo ir kažkas vyko, bet kas? Taip ir nesupratau. Atsipeikėjau tik daktaro kabinete, kur mane laikė ponas Horan ir mama. Kam jie mane laiko?
- Aaaaa!- susriegiau, kai daktaras pincetu nuiminėjo mano ploną maikute nuo krūtinės.
- Panele, maikutė prisreto prie odos. Nuo karščio medžiaga kai kur susilydė, turiu nuimti medžiagą. Jums 3 laipsnio nudegimas,- pasakė daktaras.
-Bet kaip vanduo galėjo taip nudeginti?- paklausiau sukandusi dantis.
- Panele, krūtinės oda yra 6 kartus jautresnė net gi už riešo ar kaklo odą. Ji daug plonesnė ir ją lengviau pažeisti.
-Auč. Kaip skauda...
-Žinau. Bet pakentėkite. Liko tik skiaytelė. Na štai. Dabar nežinau, turbūt jūsų vaikinas galėtų švelniai įtrinti kremą į oda? Mes jus paliksime, o jūs nusirenkite iki pilusės visiškai nuogai. Vaikine vėliau nepamirškite apvynioti bintu,- tarė daktaras išsivezdamas mama iš palatos. Va dabar tai tau kapūt Horan.
Atsistojau ant kojų atsukau Horan nugarą ir liepiau:
-Atsek.
Jis vos ne vos atsegė mano liemenėlę ir kaip supratau nesitikėjo, jog būsiu tokia drąsi.
Kai mano liepenė nukrito iki riešų norėjau ją suimti i padėti ant kėdės, bet krūtinę tiesiog nudiegė. Atsisukau į Horan ir liepiau jam darbuotis. Jis iš pradžių žiūrėjo į mano krūtinę, o tada susiprotėjas paėmė liemenėlę ir ją padėjo. Pasiėmė kremą ir atsukęs tūtelę išsispaudė kremo ant savo rankų. Jis lėtai pradėjo trinti mano odą.
-Nemanykite Pone Horan, kad tik tuo atsipirksite. Per jus aš dabar negalėsiu net dirbti. Ką jau kalbėti apie šokimą ir namų ruošos darbus?
-Suprantu. Aš tikrai kaltas ir pripažystu tai. Pasamdysiu jums namų tvarkytoją.
-O kas mokės atlyginimą? Aš dirbu per 2 darbus. Kaip reikės susimokėt mokesčius?
-Kraustykis pas mane.