True love never dies

1.17

Elzė

*Vasara*

Liepos šešiolikta diena. Verkiu nesustodama. Rytoj tūrėtų vykti mūsų su Niall vestuvės, bet mes susipykom. Lekiančios lėkštės į sieną, klyksmai, verksmai. Koks viso to pagrindas? Kažkokia mergina paviešino jos ir Niall nuotrauką. Tai nepaprasta nuotrauka, joje jie bučiuojasi. Būtų visiškai nesvarbu, jeigu žinočiau apie nuotraukos datą, mat Niall plaukai ten susivėlę, veido nesimato, aprangos taip pat. Žinoma, buvo didžiulė įtampa, ir norai tikėti juo, bet aš neištvėriau. Aš jį myliu, ir noriu tikėti juo, kad tai ne tiesa. Bet deja, tai suknista tiesa. Neįsivaizduoju, ką daryti. Visi svečiai atvykę iš įvairių pasaulio kampų į Lietuvą. Niekas nežino apie tai, kas įvyko prieš porą dienų. Žinoma, visi matė tą nuotrauką, bet nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad viskas netikra.

Apie tai žinojo tik tai Emily ir Louis, juk jie yra mūsų liudininkai. Likimui nuspręsti palikau Dievui – jeigu abu ateisim tą dieną, mūsų meilė tikra. Jeigu ne – nesam skirti vienas kitam, ir nesugebėsim ištverti gyvenimo uždavinių.

Sėdėjau šalia tėvų namo, vaikų žaidimo aikštelėje. Tarp medžių esančių sūpynių, sėdėjau sunėrusi savo rankas ir žvelgiau į tolį. Kam, kodėl taip būtent man? Negi, niekada gyvenime man taip nesiseks? Tiesiog negaliu leistis sau kankintis, kad ir kaip jį myliu. Negaliu. Negaliu parodyti, kad esu silpna ir jis man rūpi. Nenoriu pasiduoti.
Mąstau ir staiga krūptelėju. Krūmai sušnara, sustabdau kvėpavimą. Matau krentantį merginos šešėlį. Mano laimei, tai buvo Emily. Rankose turėjo kažkokią keistą, juodą, nedidukę tašytę.
-Jaunoji, prašome neliūdėti!-išsitraukė fotoaparatą Emily.
-Ne jaunoji, tai neįvyks...-nuliūdau ir kojomis tryniau žemę.

-O aš manau, kad įvyks. Jis nėra toks durnas, kad paleistų tokį aukselį kaip tu. Matai, net Louis mano kvailiukas, manęs vištos nepaliko. Na, neliūdėk,-apsitūpė priešais mane Emily.
-O tau galima tupėti? Nieko neatsitiks vaikeliui?-susirūpinau ir stengiausi užmiršti visus rūpesčius.
-Žinoma! Žinai, ką? Tai bus mergaitė..-šyptelėjo Emily.
-Kaip džiaugiuosi už tave, sesut,-apkabinau ją, ir šniurkščiau nosimi.
-Neapsnargliuok tik,-sukikeno Emily.
-O tu niekada nepasikeiti,-nusijuokiau,-ką pažįstami sakė, apie mūsų nėštukę?
-Kaip nekeista, labai mane palaiko.. Ir sakė atrodau moteriškesnė,-pasimaivė Em.
-Kad ir kokia tu kitiems atrodysi suaugusi, man visada išliksi mažoji sesutė,-išsišiepiau ir šiek tau susigraudinau.
-Nu čia dabar? Elz?-nustebo Emily.
-Na, tu jau tokia suaugusi ir subrendusi.. Atrodo nesenai susipažinom, pirmą kartą susitikom, ir jausdavau, lyg turėčiau jaunesnę seserį,-dūsavau.
-Ehh, šneki lyg mano mama. Na, stokis, nusivalom ašaras ir darom tau prieš vestuvinę fotosesiją!-suriko Emily, kad net paukšteliai iš medžių išsilakstė.
-Garsiakalbė,-nusijuokiau,-o jeigu vestuvės iš ties neįvyks?
-Vis tiek tau reikia fotosesijos. Tu tokia atsigavusi ir išgražėjusi. Duok ranką, pradėsime,-prašė manęs Emily. Žinoma, po ilgų prašymų sutikau ir pasidariau ta jos fotosesiją. Ji iš ties talentinga, ir galėtų dirbti fotografe. Iš ties, dieną praleidome labai smagiai, ir ji mane atitraukė nuo realybės. Pamiršau apie vestuves, Niall įskaudinimą, visus svečius ir panašius dalykus – atsipalaidavau!
Ne pilna para, ir mano likimas bus pagaliau išspręstas. Arba ponia Elžbieta Horan, arba tiesiog panelė Elzė.

Emily

Gulėjau šalia Elzės, ir galvojau apie rytdieną. Tikiuosi bus viskas gerai. Pajutau vibruojantį telefoną:
Louis: Labutis saulyte. Kaip Elz? xx
Aš: Panikoj, šiandien truputėlį ją atitraukiau nuo visko, padariau fotosesiją. Kaip Niall? xx
Louis: Vargšelė.. Niall depresijoj. Ta nuotrauka buvo Amy, ir ji daryta labai seniai. Jis nenori jos prarasti. Aš net neįsivaizduoju, ką jis darys, ar pasirodys ryt ar ne. Jis su manimi beveik nebendrauja...
Louis: Kaip mano princesytė mamytės pilvelyje gyvena? xx Porą dienų nemačiau, jau pasiilgau...
Aš: Puškuoja. Truputi jau ir pasispardo. Mes taip pat tavęs pasiilgome. Ryt susitiksi su savo princesėmis.. xx
Louis: Labanaktis, tikiuosi viskas bus gerai. Bučiuoju abidvi... xx
Aš: Myliu, labanaktukas... xx

Jaudinausi labiau už Elzę. Juk man svarbi jos laimė. Jei ji bus laiminga, būsiu ir aš. Pamačius jos šypseną, pasikraunu energijos visai dienai. Myliu ją, nesvarbu, kad mes tik tai draugės. Juk kartais nėra nieko geriau už žmogų, kuris supranta tave geriausiai.