True love never dies

1.7

*PO 2DIENŲ, GRUODŽIO 30DIENOS NAKTĮ, POKALBIS SU EMILY*
-Liko porą valandų, ir man jau devyniolika...-atsidusau.
-Man dar tik septyniolika, kaip tau gerai,-suinkštė Emily. –Tik tas jausmas...-nepabaigė pasakyti Em.
-Koks jausmas?-nustebau ir prispaudžiau pagalvę prie savęs.
-Pas mus su Louis dešimt metų skirtumas, ir jis prisipažino, kad mane įsimylėjęs. Ir aš vos nepraradau nekaltybės su juo, visai netyčia, bet jis sustojo. Ir jeigu viskas bus taip artimai, man atrodo tai įvyks,-patyliukais pasakojo saulytė.
-Sis, aš žinojau, kad tu iškrypus, nu bet taip žiauriai!-pradėjau kvatotis ir Emily išmušė raudonis. –Galu gale liko tris dienos, ir skrisime į Lietuvą.
-Na taip, nežinau kaip iškęsiu be jo,-nuliūdo Emily.
-Pasilik! –sušukau,-jeigu jūsų meilė yra tikra, kam laukti? Matai kaip aš prisižaidžiau su James?
-Gerai, pasiliksiu, tik mama mane užmuš,-suzyzė ji.
-Aš surinksiu septynis drakono rutulius, ir tave prikelsiu!-sušukau ir nušokau nuo lovos. Abidvi pradėjome isteriškai juoktis, tai atrodė beprotiškai kvaila. –Liko valanda, eime miegoti.

*Gruodžio 31diena, 8:00*
Per miegus jaučiau, kaip aplinkui kažkas vaikšto, pamaniau, kad tikriausiai Emily užsimanė į tualetą. Po kiek laiko, pradėjo kutenti nosį su kažkokiu kailiu, nusičiaudėjau ir atsimerkiau:
-Kas per velnias.....-nespėjau pabaigti kai pamačiau mažytį šuniuką šalia manęs, daugybę balionų, tortą su žvakutėmis. Aišku, išsišiepę su gimimo diena dainavo Louis, Em, ir Niall. Niall grojo su gitara, ir tai buvo pats geriausias jausmas.
-Ir tris kartus valio, valio, valio!! Ir vieną ilgąą valiooo!-rėkė jie ir šypsojosi.
-Sugalvok norą, ir užpūsk žvakutes, mieloji,-priėjo prie manęs su tortu Emily.
-Valiooo! -surėkė vaikinai, kai užpūčiau žvakutes. Paėmiau mažylį šuniuką ant rankų, jis pradėjo laižyti mano veidą: -gerai, supratau, kad tau patikau, bet nebūtina manęs visos išlaižyti,-nusijuokiau kartu su visais.
-Ši dovana nuo mūsų,-priėjo susikabinę už rankų Louis su Emily, bei parodė į šuniuką.
-Ačiū Jums labai,-paleidau šuniuką iš glėbio, ir apkabinau juodu. –Jūs net neįsivaizduojat, kokią nuostabią diena jūs man padarėt,-pastebėjau, kad Niall tiesiog stovi šone su gitara. Priėjau prie jo:
-Ačiū tau Niall, apkabinau jį ir pabučiavau į žandą. Jis šyptelėjo.
Suvalgę tortą, linksmai paplepėję vaikinai išėjo. Turėjome ruoštis naujametiniam vakarui, tad visą dieną lepinome save.
-Elz?-sušuko man Emily.
-Taip?-stovėjau prie veidrodžio ir garbanojaus plaukus.
-Louis nori kuo greičiau su manimi susitikti, tai....-nepabaigė ji.
-Supratau, meilė. Bėk!-priėjo ir apkabino mane. Griebė savo paltuką ir dingo.

Louis
Sėdėjau ir laukiau Em restorane. Pagal viską, mes turėjome susitikti ir ruošti viską Elzei, bet aš pamelavau laiką, kad galėčiau pabūti su ja.
-Sveikas Louis,-iš nugaros pajaučiau šiltutėles rankas.
-Labutis, Em,-pabučiavau ją. Ji atrodė nuostabiai.
-O kur Niall?-paklausė ji. Nekreipiau dėmėsio į jos klausimą, ir ėjau arčiau jos, ji išsigando.
-Aš noriu pabūti su tavimi,-jos burna prasivėrė kažką sakyti, bet aš neleidau jai – pabučiavau ją. Bučiuodamiesi ėjome atgal, ir atsitrenkėme į sieną.
-Auč,-suzyzė mergina.
-Nieko, tuoj pagydysim,-pasakiau ir įsisiurbiau jai į lūpas. Mergina taršė mano plaukus, paskui rankas leido žemyn nugara. Nutempiau merginos suknelę, ir numečiau kur buvo vietos. Tuojau ir aš likau be drabužių – Em pasistengė. Užkėliau Emily ant stalo, ir pradėjau aistringai bučiuoti. Pradėjau kaklu, baigiau šalia pilvo.
-Tu tam pasiruošus? Ar padovanosi man save?-uždusęs paklausiau.
-Žinoma, ir tik tau, myliu tave.-sušnabždėjo ji, ir staigiu judesiu įėjau į ją. Judėjau gan greitai, manoji mažutė išleido skausmo aimaną. Buvo beprotiškai karšta, tad judėjau vis greičiau ir greičiau. Mergina suleido nagus man į nugarą, ir išleido gilią aimaną. Baigdamas glamonėjau ją, ir jaučiausi pačiu nuostabiausiu pasaulyje. Atsitraukiau nuo jos, ir pabučiavau ją ilgam bučiniui.
-Tai buvo nuostabu...Gal gali paduoti man suknelę?-pabučiavo man Em. Po viso to, ji atrodė labai gerai, na gal šiek tiek išsileidę plaukai. Apsirengėme ir stovėjome įsikibę vienas į kitą – niekada nebuvo taip gera. Mūsų stovėjimą nutraukė durų beldimas – tai buvo Niall.

*Po dviejų valandų*
Elzė
Sėdžiu kambaryje ir mąstau apie gyvenimą. Tai ko kažkada norėjau, viskas ima pildytis, ir tai įvyksta tada, kai tuos norus jau užmiršti. Mano apmąstymus nutraukė žinutė „Už 3minučių būsiu prie tavo buto, leiskis žemyn. Niall".
Po trijų minučių jau sėdėjau mašinoje ir šnekučiavaus su Niall.
-Na, tai ką devyniolikmetė galvoja?-sukrizeno Niall.
-Kaip stipriai norėčiau tave pakarti ant girliandos,-nusišypsojau dirbtine šypsena.
-O tu pavojinga, ha,-nusijuokė Niall.
-Na žinoma, tai tada kai mane kažkas erzina,-pavarčiau akis.
-Baik vartyti tas akytes, jos ir taip beprotiškai gražios,-po šitų žodžių atsisukiau į jį. Mane išmušė raudonis. –Nesigėdyk,-paėmė mano ranką Niall.
-Čia švęsime naujuosius ir mano gimtadienį?-paklausiau.
-Taip,-palinksėjo Niall.
-O tai kodėl čia tiek daug automobilių pristatyta?-įtariamai paklausiau.
-Juk ne tu viena ruošiesi švęsti naujus metus,-atsakė Niall.
Išlipome iš automobilio, ir nusekiau Niall link. Atsistojom prie durų:
-Kodėl mes čia stovime?-paklausiau.
-Tik neišsigąsk,-tyliai sušnabždėjo Niall ir suėmė mano ranką.
-Ką tu sumanei?-pasipiktinusi pasakiau. Į šį klausimą atsakymo negavau. Įėjome į vidų, ten buvo tamsu. Užsidegė šviesios ir pamačiau...