True love never dies

2.4

Elzė

-O Dieve, Elz!-išsižiojęs leptelėjo Louis.. Man persmelgė kūną...Nespėjau sureaguoti, kai jis mane suspaudė savo glėbyje.
-Ar galėčiau?-priėjo Liam išskėstomis rankomis.
-Žinoma,-šyptelėjau ir apsikabinome.
-Sesiuk!-sukrizeno Harry ir mane apkabino.
-Kaip tavęs pasiilgau..-suburbėjau į jo plaukus.
-Kokia tu sukūdus, ir pasikeitus,-priėjo merginos, ir apsikabinome visos kartu. Stebėjau Nial, jis pasimetusiu žvilgsniu žiūrėjo į mane.
Visi ėmė manęs klausinėti kaip man sekasi, kas naujo, kaip gyvenu ir panašiai. Staiga prisiminiau, kad turiu susitikti su nepažįstamuoju:
-Atsiprašau, turiu kai kam parašyti.
-Nauja meilė?-trenkė į petį Louis, ir stebėjau kaip Niall pakėlė akis.
-Nee, baik tu. Turiu susitikti su vienu vaikinuku, tik nežinau kur jis yra. Tai pirmas mano išėjimas iš namų po...-nutilau ir išsitraukiau telefoną. Pamačiau dešimt žinučių, kurių tekstas yra „kur tu? Alioo!" ir panašiai. Sumynkiau žinutę ir atrašiau „aš tavęs laukiu". Pradėjau nervingai trypčioti, nes vis nesulaukiu nepažįstamojo. Visi nuėjo arbatos, likau tik aš ir Niall. Jis prie manęs priėjo:
-Ko nors lauki?-kreivai pažiūrėjo Niall.
-Na, kaip ir girdėjai.. O kodėl neini gerti su visais arbatos?-išsišiepiau.
-Na žinai, aš nuo tavęs neatsilieku. Turiu susitikti su mergina,-pašaipiu balsu tarė vaikinas.
-Tik tavo mergina kažko vėluoja,-sukrizenau.
-Taviškis irgi,-mirktelėjo Niall.
-Kaip ji atrodo? Gal mačiau koridoriuje, nes ten praleidau nemažai laiko,-ramiai atsakiau.
-Balti marškinėliai ir aptempti džinsai, su kuoduku,- žodžius išbėrė Horan.
-O Dieve,-pradėjau dusti iš juoko.
-Kas yra? Tu ją matei? Tau ji nepatiko?-susirūpino Niall.
-Taigi,-tariau ir nusivilkau paltą su kuriuo buvau,-labas, Irishboy,-išsišiepiau iki ausų. Niall žiūrėjo akis išpūtęs į mano aprangą.
-Viešpatie, Elze..-užsidengė veidą vaikinas. Tuo tarpu jį išmušė raudonis, o aš negalėjau nustoti krizenti.
-Man reikia su tavimi pasikalbėti dėl Louis,-stengiausi nukreipti temą.
-Dėl ko?-nesuprato Niall.
-Jis kai ko nežino...-suglumau ir nuleidau akis.
-Tikiuos, tu jo neįsimylėjai,-piktai į mane pažiūrėjo Nialleris.
-Nejuokauk, tai dėl Em,-nusijuokiau,- po tavęs neteko dar su kažkuo susitikinėti.
-Man irgi..-šyptelėjo jis ir patrynė savo kaklą.
-Tavęs niekas to neklausė, bet nesvarbu. Susitinkam po koncerto?-pažvelgiau į laikrodį.
-Gerai, neišeik po jo, aš tau parašysiu.
-Sutarta,- nusišypsojau ir nukulniavau į VIP zoną.

*Koncertas*

Kątik buvo atlikta paskutinė daina, bet vaikinai nedingo nuo scenos.
-Neišeikit dar,-nusijuokė Harry. Stadionas sušurmuliavo.
-Mes dar turime jums vieną dainą. Na, tiksliau, ši daina skirta vienam ypatingam žmogui!-sušuko Niall. Stoviu ir negaliu patikėti, kad kūrinys skirtas man. Pasigirsta pirmieji akordai. Tai Over Again. (https://www.youtube.com/watch?v=T0fMUCX-sqg) Kojos pradėjo linkti, todėl įsikabinau į turėklą. Man tai priminė paauglystę, kai ši daina buvo išleista. Berniukams atliekant priedainį ašaros pradėjo tekėti mano skuostais. Pasibaigus dainai, Niall atsisuko į mane, ir tyliai lūpomis ištarė „tu nuostabi". Fanės pradėjo klykti, o Horan garsiai nusijuokė, nes jos galvojo, kad tai skirta directionerems.
Likau sėdėti stadione, kai visi išsiskirstė. Darbuotojai pradėjo išrinkinėti sceną, tad užsikėliau kojas ant prieš mane esančio kėdės atlošo ir atsidusau. Pajaučiau vėsias rankas ant mano akių.
-Kas čia?- šiek tiek pakraupusi pakeičiau balso toną. Užčiuopiau rankas – tai buvo Niall. Patraukiau jas nuo savo akių, ir atsisukau į vaikiną. -Taigi, aš noriu pasikalbėti apie Louis..-tariau.
-Pasakok,-susikaupė Niall.
-Matai, Emily nepasidarė aborto, kaip visiems sakė.. Ji turi mergaitę, vardu Leticija. Jų dukrytė yra nuostabaus grožio, labai panaši į Lottie. Manau, kad Emily ir Louis laikas susitaikyti. Tik žinant Emily, kokia ji..
-Na taip, suprantu. Galiu pakalbėti su juo, kad ryt užsuktų pas ją. Kur ją rasti?-paklausė Niall.
-Ji gyvena pas mane, aš ryte atsiusiu tau savo adresą, ir jis galės atvažiuoti..-žvelgiau į darbininkus.
-Tai tvarkoje tuomet.. Šiaip kaip tu gyveni? Tu labai pasikeitus, ir buvo sunku atpažinti..-žvelgė savo vandenyno mėlynumo akimis į mane.
-Na, kaip visuomet. Esu išsinuomavusi butą kartu su kambarioke. Prieš porą dienų atvyko ir Em su dukryte. Šiaip studijuoju anglų filologiją.. O kas pas tave geresnio?-ramiai viską pasakojau.
-Grįžom po pertraukos, o šiaip viskas po senovėj. Vienišas vis dar,-sukrizeno.
-Vargšelis,-nusijuokiau,-tai aš jau lėksiu, tiek ir tenorėjau.
-Taigi parvešiu namo, man juk nesunku. Vis tiek mašinas nuomuojamės, tai pasinaudosim galimybe. Plius, juk atėjau susitikti su Ezell, tad turime paplepėti,-pakilnojo antakius Nialleris.
-Na gerai,-nusijuokiau ir jis mane pakėlė nuo kėdės ir pradėjo nešti. Buvo labai keista, taip pat pilve pradėjo skraidyti drugeliai. Visą laiką juokiausi kartu su juo, bet iš tikrųjų norėjosi verkti, nes aš vis dar jį beprotiškai myliu.. Tik abejoju ar jis mane..
Visą kelią prakalbėjom, prasijuokėm:
-Na, štai ir mano butas,-šyptelėjau ir paprašiau sustoti. Niall apėjo Range Roverį ir atidarė man dureles. -Ačiū, - šyptelėjau.
-Nėra už kąą,-užsišiepė vaikinas. Užlipome į paskutinį aukštą. Visą tą laiką mane lydėjo jo juokas, ir buvo beprotiškai gera, bei šiek tiek keista.
-Na, tai labanaktis,-šyptelėjau ir priglaudžiau ranką prie durų rankenos.
-Neapkabinsi?-patempė lupą Niall. Nusišypsojau ir apsikabinau jį. Jis suglaudė mūsų kaktas ir beprotiškai šypsojosi.
-O žinojai, kad tau labai tinka akin....-jis mane nutildė pakštelėdamas į lūpas.
-Atsiprašau,-staiga atsitraukė ir sutriko,-nereikėjo man taip elgtis, tiesiog nesusivaldžiau..-nuleido akis.
-Viskas gerai, man visai patiko,-šyptelėjau ir pabučiavau jo nosytę.
-Labanaktis,-pasakė Niall, ir pabučiavo mano viršugalvį.
Grįžusi namo ir sėdėdama ant lovos mąsčiau viską, kas nutiko šiandien. Jaučiausi labai keistai.. Negi istorija kartosis? O gal jis tik šiaip buvo šiandien mandagus, ir rytoj net nepaskambins? Atsidusau ir užsidengiau veidą rankomis. Esu beproto pasimetusi... Atsiguliau ir panirau į sapnų karalystę.
Ryte atsikėlusi išgirdau skambantį savo telefoną...